Kasinėjant buvo nustatyta, kad toje vietovėje tarpo sudėtinga bendruomenė, kurioje mirusiųjų gedintys žmonės gerdavo specialų vyną, gaminamą prie kapinių esančioje darykloje, tyrėjai antradienį paskelbė žurnale „Journal of Archaeological Science“.
„Tai seniausia pasaulyje žinoma vyno gamybos vieta“, – Los Andželo universiteto mokslininkas Gregory Areshianas, vienas iš šios studijos vadovų, sakė duodamas interviu telefonu.
Radioaktyviosios anglies datavimo metodu ištyrus prie vynuogių spaudyklos rastas išdžiūvusio vyno liekanas nustatyta, kad ji veikė maždaug 4 000 metais prieš mūsų erą, nurodė mokslininkai.
Ši vyno darykla yra bent tūkstantmečiu senesnė už visas rastas anksčiau, informuoja mokslininkų grupė iš Armėnijos, JAV ir Airijos.
Tyrinėdama tą patį urvų kompleksą, ši grupė pernai taip pat rado seniausią iki šiol žinomą odinį batą, kurio amžius – apie 5 500 metų.
Rastoje vynuogių spaudykloje telpa keli litrai sulčių ir uogų, kurios veikiausiai buvo traiškomos laiko išbandytu mindymo basomis kojomis metodu, sakė G.Areshianas.
„Ši darykla buvo palyginti nedidelė, susijusi su urve vykdavusiomis apeigomis. Kasdienėms reikmėms jie tikriausiai turėjo daug didesnę vyno daryklą nuolatinėje gyvenvietėje“, – pridūrė mokslininkas, kuris taip pat buvo pirmasis Armėnijos vicepremjeras po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.
Pasak G.Areshiano, cheminių medžiagų pėdsakai rodo, kad spaudykloje buvo traiškomos vynuogės, kurių sultys, nesant galimybių jas atvėsinti, neabejotinai surūgdavo ir tapdavo vynu.
„Taip pat žinome, kad artimiausiuose kaimuose vyno kultūra tebėra labai sena ir tradicinė“, – aiškino mokslininkas.
Tirtose vietovėse vynas šiuo metu gaminamas iš „Merlot“ ir „Cabernet Sauvignon“ veislės vynuogių, pridūrė jis.
Ekspedicija, kurią iš dalies finansavo JAV Nacionalinė geografijos draugija, taip pat rado vario lydymo įrangos. G.Areshianas sakė, kad jo darbo grupė apie šiuos radinius išsamesnės informacijos paskelbs vėliau.
Tirtasis urvų kompleksas „Areni-1“ yra vadinamojo Mažojo Kaukazo kalnuose netoli Armėnijos sienos su Iranu.
Vynuogių sultys būdavo spaudžiamos negiliame plūkto molio baseinėlyje, kurio skersmuo – apie vieną metrą. Aplink jį rasta daug vynuogių sėklų ir išdžiūvusių uogų liekanų.
Netoliese esančiuose pilkapiuose mokslininkai rado iš obsidiano pagamintų įrankių, rodančių, kad čia gyvenę žmonės aktyviai prekiavo. Šio į stiklą panašaus juodo vulkaninio mineralo artimiausi telkiniai yra už 60–70 kilometrų nuo tirtos teritorijos, o pėsčiomis iki jų reikėtų eiti apie tris dienas, nurodė G.Areshianas.
„Galime pasakyti, kad ši visuomenė buvo gana sudėtinga, sudaryta iš daugelio bendruomenių“, – pridūrė jis.
