„Oho, koks šitas mažas“, – stebėjosi meras, rodydamas į karste gulinčią XVIII amžiaus mumiją. Prie senųjų palaikų besidarbuojantys mokslininkai svečiui paaiškino, kad tai – unikalus radinys, vienintelis šioje vietoje palaidotas vaikas.
Po Domininkonų bažnyčios rūsio skliautais jau kelis mėnesius verda darbas: archeologai rūšiuoja, kataloguoja ir ruošia konservavimui kelias dešimtis vilniečių mumijų. Ant smėlio suguldyta daugybė į plastiką suvyniotų kūnų, į sienas atremti senieji karstai. Tyrimams vadovauja Vilniaus Universiteto antropologas Rimantas Jankauskas, prieš keletą metų pagarsėjęs toli už Lietuvos ribų išsamiais Napoleono armijos karių palaikų tyrimais.
R.Jankauskas papasakojo, kad karstuose kelis amžius puikiai išsilaikę, o po karo į kriptas išversti palaikai gali daug atskleisti apie XVIII amžiaus pasiturinčių vilniečių gyvenimo būdą, fiziologiją. Manoma, kad tai – daugiausia pasiturinčių miestelėnų kūnai. Mat daugelis jų – ganėtinai apkūnūs, o tai anais laikais reiškė tik viena – šie žmonės nesiskundė maisto trūkumu, galėjo didžiuotis solidžiu stotu ir aukšta padėtimi visuomenėje.
Meras, kartu su mokslininkais ir bažnyčios klebonu apžiūrėjęs mumijas, pareiškė neabejojantis, kad šie radiniai turėtų būti demonstruojami ir visuomenei. Ateityje planuojama ieškoti būdų padėti mokslininkams surengti nuolatinę mumijų ekspoziciją.