Tuo metu Valdovų rūmų muziejaus vadovo Vydo Dolinsko teigimu, net jei skeptras atsirastų Rusijoje ar kur kitur, Lietuvai nebūtų paprasta jį atgauti, met šią vertybę reikėtų išsipirkti.
„Ermitaže saugoma keletas visiškai skirtingų skeptrų, bet jokių įrodymų, kad vienas iš jų yra Vilniaus universiteto skeptras šiai dienai nėra. Istorija mums kol kas nedovanoja jokių dovanų, kad būtų naujos informacijos. (...) Mes šiuo klausimu jau ilgą laiką susirašinėjame su Vilniaus universitetu ir labai išsamiai atsakinėjome, nuotraukas siuntėme tų eksponatų, kurie pas mus yra. Nesutapimų labai daug, bet nepaisant to legenda jau seniai egzistuoja“, – šią savaitę sakė Vilniuje viešėjusi Sankt Peterburgo Ermitažo direktoriaus pavaduotoja, vyriausioji fondų saugotoja Svetlana Adaskina.
Valdovų rūmų muziejaus vadovas V.Dolinskas antrino, kad jokių duomenų apie skeptro buvimą Ermitaže nėra: „Tie, kas šneka, kad Ermitaže yra saugomas Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras, jo nematė, tik kažkas sakė“.
Jokių duomenų apie skeptro buvimą Ermitaže nėra.
Pasak V.Dolinsko, jei unikalus skeptras atsirastų, jį reikėtų išpirkti, nes jis buvo parduotas.
„Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras tuo metu, kai universitetas buvo uždarytas ir perorganizuotas į Medicinos ir dvasinę akademiją, tiesiog buvo parduotas, tai net jei atsirastų tas skeptras Sankt Peterburge ar kur nors, tai mes jį turėtume išpirkti, nes jis buvo parduotas“, – kalbėjo V.Dolinskas.
Sankt Peterburge įsikūrusio Valstybinio Ermitažo atstovai ne kartą tvirtino, kad muziejus neturi unikalaus Vilniaus universiteto rektoriaus skeptro, kuris, XIX amžiaus pradžioje carinei Rusijai uždarius VU, esą kaip ir kitos istorinės vertybės, buvo išvežtas į Rusiją.
Tuo metu buvęs VU rektorius Benediktas Juodka ne kartą tvirtino esą tikras, kad vertybė yra būtent Ermitaže.
„Mūsų nuomone, jis yra (Ermitaže – BNS). Mes susirašinėjome ir su Michailu Piotrovskiu (Ermitažo generaliniu direktoriumi – BNS) ir su jo pavaduotoja, ir naujausiame rašte jie parašė turintys tris skeptrus“, – praėjusių metų pavasarį sakė B.Juodka.
Anot jo, Ermitažo atsakyme teigta, kad vienas iš skeptrų yra labai panašus į VU, tačiau skyrėsi svoriai.
„Ką reiškia, kad neatitinka svoriai po 400 metų? Skeptras yra sudarytas iš kelių dalių, kurios atsisuka. Kokios nors dalies nėra, ir svoris tampa ne tas“, – svarstė tuometinis VU rektorius.
VU rektoriaus skeptras – universiteto garbės, valdžios ir autonomijos simbolis – rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus pradžios.
XIX amžiaus pradžioje carinei Rusijai uždarius Vilniaus universitetą, skeptras, kaip ir kitos istorinės vertybės, manoma, buvo išvežtas į Rusiją.
Rektoriaus skeptras buvo renesansinio stiliaus, kaip ir daugelis Europos universitetų skeptrų, lietas iš sidabro, kai kurios detalės – papuošimo ornamentiniai lapai ir sujungimo vietos – paauksuotos. Skeptrą sudaro vienuolika dalių, suvertų ant geležinio virbo. Jo viršūnėje vaizduojama universiteto herbo figūra – Vytis su jėzuitų ordino ženklu skydelyje.
VU rektoriaus skeptras, kaip ir kitos regalijos – rektoriaus žiedas, togos – buvo naudojamos iškilmingomis progomis – ginant daktaro darbus, priimant universitete aukštus svečius, per valstybines ir bažnytines šventes. Universiteto regalijos savo reikšme ir svarba prilygo karališkosioms.
Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę atgavusi Lietuva bandė susigrąžinti iš Rusijos rektoriaus skeptrą, Lietuvos Metriką ir kitas kultūrines vertybes, tačiau nesėkmingai.
