Jungtinių Tautų karo nusikaltimų komisijos archyvas, kuriame apstu dokumentų nuo pat 1943 metų, iki šiol nebuvo prieinamas visuomenei, tačiau šią savaitę jis atveriamas Wienerio bibliotekoje Londone. Katalogą bus galima naršyti ir internete.
Dokumentuose, kaip skelbiama, netrūksta įrodymų, kad sąjungininkai apie nacių mirties stovyklas duomenų turėjo gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol. Informacija į Vakarus buvo gabenama iš Rytų Europos.
Teigiama, kad pirmosios teisingumo dėl žydų Holokausto ir genocido prieš kitas tautas reikalauti ėmė ne Niurnbergo procesą po karo koordinavusios JAV, Jungtinė Karalystė ir Sovietų Sąjunga, o šalys, kurios buvo užimtos, pavyzdžiui, Lenkija ir Kinija.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje JAV ir britų vyriausybėms jau labiau rūpėjo ne nacių baudžiamasis persekiojimas, o kova su komunizmu.
Archyvas buvo uždarytas praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, kai stojo Šaltasis karas ir Vakarų Vokietija buvo paversta viena jo vėliavnešių. Demokratinės jėgos nenorėjo viešinti daugiau dokumentų.
JAV senatorius Josephas McCarthy įnirtingai stengėsi, kad karo nusikaltimų tribunolai liautųsi. Tuo pat metu nemažai nuteistų nacių buvo paleisti anksčiau laiko.
Dabar dokumentai, kuriuose fiksuojama, kaip JT, kurios buvo įkurtos 1942 metų sausį, rinko duomenis apie karo nusikaltimus, jau bus prieinami.
O bylos rodo, kad prievartavimai ir priverstinė prostitucija, kaip karo nusikaltimai, buvo tiriami tribunoluose tokiose šalyse kaip Lenkija, Filipinai ar Graikija, nors pastaraisiais metais teigiama, kad toks baudžiamasis persekiojimas prasidėjo tik po Balkanų karų dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Be to, dokumentai atskleidžia, kad Lenkijos vyriausybė JT karo nusikaltimų komisijai tremtyje buvo pateikusi itin išsamius Treblinkos ir Osvencimo mirties stovyklų aprašymus, kurie buvo slapta išgabenti iš okupuotos Rytų Europos.
Pavyzdžiui, viename 1944 metų balandžio įraše pasakojama, kaip nuo aukų prieš jų nužudymą nurengiami visi drabužiai.
„Katalogas mūsų tinklalapyje bus prieinamas jau šią savaitę. Netrukus žmonės galės ir patys užeiti į mūsų biblioteką ir iš arti pažvelgti į atvertą archyvą“, – teigė Wienerio bibliotekos archyvininkas Howardas Falksohnas.
Dokumentus jau dešimtmetį nagrinėjantis Holokausto tyrėjas Danas Pleschas džiaugiasi, kad jam ir kitiems ekspertams pavyko įtikinti diplomatus visiškai atverti archyvą.
„Tai yra milžiniškas ramstis kovoje prieš Holokausto neigėjus. Sąjungininkai po karo Vokietijai (Vakarų – red. past.) niekada taip ir nesuteikė prieigos prie archyvo, kuris neišvydo dienos šviesos“, – tvirtino D.Pleschas.
Tyrėjo teigimu, penktojo dešimtmečio pabaigoje JAV ir britų vyriausybėms jau labiau rūpėjo ne nacių baudžiamasis persekiojimas, o kova su komunizmu. Ji buvo ypač svarbi tuomečiam JAV prezidentui Harry Trumanui.
„Slopinami buvo netgi teisiniai veiksmai prieš skerdikus, kurie žudė britus pilotus, bandžiusius pabėgti iš kalėjimo stovyklų“, – sako D.Pleschas.
