Be ko buvo neįsivaizduojamas Aukštaitijos dvaras: čia ne tik gražiausi žirgai žvengė

Unikalus ir vienintelis toks Lietuvoje. Turtingas legendomis apipintais piliakalniais ir dvarais, per amžius iki šiandienos keliavusiomis lietuviškos aludarystės tradicijomis, žavintis alaus rūšių įvairove ir sodriais jo skoniais – tai Aukštaitijos aludarių kraštas.
Kalnapilio alaus darykla
„Bergschlösschen“ alaus darykla / Projekto partnerio nuotr.

Aludarystės menas – iš Aukštaitijos

Nuo pat XVI a., aktyvėjant dvarų kūrimosi procesui, aludarystės amatas pradėjo leisti šaknis Aukštaitijos dvaruose. Įsibėgėjus jam, turbūt nebebuvo galima rasti dvaro, kuriame nebūtų alaus daryklos, aludario ar net salyklininko. Neverta to priimti klaidingai, kaip alaus kultūros Aukštaitijoje pradžios, nes alaus raugimas dar iki tada buvo šio krašto išskirtinis bruožas.

Dvarų klestėjimo metas aludarystės amatą perkėlė iš smuklių ir karčemų į dvarus. Šis persikėlimas reiškė alaus kokybės gerėjimą, aktyvesnį alaus tradicijų maišymą, o kitų – gryninimą. Tai leido Aukštaitijos aludarių krašto tradicijoms evoliucionuoti. Dvaruose geroji užsienio patirtis, naujausios technologijos ir vietinės tradicijos pynėsi – šiandien matome ir ragaujame šio kelis šimtmečius trukusio proceso rezultatus.

Naujoji receptūra dvaruose buvo perduodama ir tobulinama karta iš kartos, o aukštesnės kokybės ir ištobulinto skonio alus sparčiai populiarėjo. Dvarų diktuojama mada palaipsniui grįžo atgal į mažas daryklas ir šeimas, kurios savaip interpretuodavo receptūrą ir kurdavo unikalius savus skonius.

XIX a. žymėjo dar vieną kertinį tašką aludarystės istorijoje, tada alaus daryklos iš dvarų pradėjo keltis į miestus, o naujausios technologijos leido alų gaminti didesniais kiekiais, kūrėsi prekiniai ženklai, kaip antai Panevėžyje atidaryta „Bergschlösschen“ alaus darykla. Jau daugiau nei 100 metų gyvuojančią alaus daryklą Lietuvoje atidarė iš Vokietijos atsikėlęs Albertas Foightas.

Dovanos iš gamtos ir istorijos

Istoriškai Aukštaitija Lietuvoje yra nenurungiama aludarystės meistrystėje. Nuo senų laikų Šiaurės Lietuva yra žinoma dėl savo aludarių bei jų verdamo alaus skonio ir išskirtinumo. Priežasčių, dėl šio krašto išskirtinumo, galima ieškoti aukštaičius apdovanojusioje gamtoje.

Aukštaitiškos aludarystės menas ne veltui galėtų būti laikomas Lietuvos kultūriniu paveldu. Karta iš kartos perduotos tradicijos, patirtis ir meistrystė suteikia progą aukštaičiams ir visiems lietuviams didžiuotis tuo, kas išgyveno šimtmečius ir šiandien yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės ir švenčių dalimi.

Skleiskime žinią apie unikalią Aludarių krašto istoriją ir šiame krašte išsaugotas ilgametes aludarystės tradicijas. Norime papasakoti jums daugybę skirtingų ir niekur negirdėtų istorijų – atskleidžiame Aludarių krašto susiformavimo priežastis nuo pat seniausių laikų, pasakojame apie alaus darymo tradicijas skirtingose Europos šalyse, dalijamės senaisiais lietuviško alaus darymo ritualais, supažindiname su žmonėmis, kurių kasdienybė neįsivaizduojama be alaus kultūros. Viliamės, jog ši kelionė po neatrastus alaus istorijos puslapius bus naudinga ir įdomi.

Atraskite, patirkite, mėgaukitės istorija!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis