Vokietijos istorijos muziejuje (DHM) penktadienį atidaroma ir iki vasario 6 dienos veiksianti paroda atskleis, kaip Fiureriui pavyko paimti valdžią ir ją išlaikyti, neišvengiamai artėjant Antrojo pasaulinio karo „visiškam pralaimėjimui“.
Parodoje pristatoma įvairiausia nacių atributika, nuo propagandinių plakatų, iki A.Hitlerio biustų ar kortų žaidimų, padedančių įsiminti aukščiausių nacių pareigūnų vardus. Čia taip pat galima rasti esesininkų rankogalių segtukus, lempos gaubtą su raudona svastika, ar atitinkamus nacistinius kalėdinės eglutės žaisliukus.
Lankytojai galės pamatyti miesto bažnyčios sieną puošusį nacistinį gobeleną, teisingai saliutuoti mokančius ar Niurnbergo įstatymus išvardijančius plakatus, ar pasiklausyti SA kovinių būrių rudmarškinių populiariausių maršų.
Vaikai parodoje galės apžiūrėti vermachto armijos kareivėlių, rudmarškinių ir net paties fiurerio figūrėles. O stalo žaidimas „Oro antskrydis“, turėtų būti įdomus ir mažiems, ir dideliems.
Sąsiuvinis, kurį parodos lankytojai galės vartyti specialiuose monitoriuose, atskleis, kaip A.Hitleris buvo pakeitęs švietimo programą, kad ši padėtų ugdyti mažuosius nacius.
Dar prieš 10 metų tokios parodos atidarymas Vokietijoje būtų buvęs neįmanomas, sako ekspertai.Šie parodos nacistinio kulto eksponatai gretinami su kitais – tų laikų tikrovę atspindinčiomis nuotraukomis ar daiktais, bylojančiais apie vietos tuometinėje Vokietijoje neturėjusių žydų, nacių politinių priešininkų ar psichiškai nesveikų žmonių likimus.
Tokia paralele parodos organizatoriai tikisi išvengti kaltinimų, esą jie šlovina tamsiausią Vokietijos istorijos laikmetį ir pataikauja dešiniesiems radikalams.
„Lavonų krūvos, nualinti ir palaužti žmonės... iliustruoja tą smurtą ir naikinimą, kuris buvo tikrasis nacionalsocialistų lyderių tikslas, kurį jie mėgino paslėpti“, – sakė parodos kuratorius Hansas-Ulrichas Thameris.
„Vokietijoje daug metų ir įvairiomis formomis vyko parodos nacionalsocializmo tema“, – žurnalistams sakė H.U.Thameris susitikime su užsienio žiniasklaida.
„Mes norėjome parodyti (Hitlerio) atėjimą į valdžią, jo veiklą ir naudojimąsi ta valdžia iki pat pabaigos, – sakė kuratorius. – Skirtingai nuo kitų, mes siekėme parodyti, kaip vystėsi ta dominavimo sistema.“
Viena priežasčių, dėl kurių mažai kam žinomas buvęs kapralas iškilo į valdžią, yra ta, kad po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare naciai pasinaudojo vokiečių tautos troškimu turėti savo didvyrį ir tarpukario laikotarpio chaosu, sakė H.U.Thameris.
„Mūsų laikų stebuklas yra tai, kad jūs radote mane, – sakė A.Hitleris per partijos sueigą 1936 metais. – O tai, kad aš radau jus, yra Vokietijos laimė.“
Dar prieš 10 metų tokios parodos atidarymas Vokietijoje būtų buvęs neįmanomas, sako ekspertai. Ji atsirado tik dėl pastaruoju metu pasikeitusio eilinių vokiečių požiūrio į A.Hitlerį.
Tam įtakos turėjo novatoriškas 2004 metų filmas „Trečiojo reicho žlugimas“ (Downfall), kuriame A.Hitleris vaizduojamas ne monstras, o daug ydų turintis žmogus. Juosta išmokė vokiečius pasijuokti iš diktatoriaus. Daugeliui patiko ir kritikų teigiamai įvertintas Quentino Tarantino „Niekingi šunsnukiai“' (Inglourious Basterds).
Nors demoniškas A.Hitlerio įvaizdis gyvavo daug metų, tačiau „mokslo pasaulyje jį seniai pakeitė pirmoji išsami Alano Bullacko (1952 metais) parašyta biografija, – sakė H.U.Thameris. – Demonas jau seniai miręs.“
