Tai yra taip sudėtinga, kad CŽV septintojo dešimtmečio pabaigoje-aštuntojo pradžioje šešerius metus praleido mėgindama iškelti sudužusį SSRS povandeninį laivą, o tai yra nepalyginamai lengviau nei sugauti veikiantį.
Niekam nėra pavykę sulaikyti nei rusų, nei Sovietų Sąjungos povandeninio laivo. Japonų mažasis povandeninis laivas buvo sugautas, kai jis per Perl Harboro bombardavimą užplaukė ant seklumos. Vos vienas Ašies povandeninis laivas buvo aborduotas Antrojo pasaulinio karo metu. Jo sulaikymo istorija rodo, kad priešo laivą po vandeniniu užimti – beveik neįmanoma.
Niekam nėra pavykę sulaikyti nei rusų, nei Sovietų sąjungos povandeninio laivo
Kulkų suvarpytas nacių „U-505“ laivas šiuo metu yra Čikagos Mokslo ir industrijos muziejuje. Lankytojai su gidu gali apžiūrėti jo vidų, kur matyti gausybė mechanizmų, skirtų laivo sunaikinimui iš vidaus, jeigu nutiktų labai netikėtas atvejis – priešas bandytų jį užimti.
Po itin slapto kelis mėnesius trukusio kariuomenės ir žvalgybos organizuoto povandeninio laivo sekimo, amerikiečių kariai į jį įžengė 1944 m. birželio 4 dieną netoli vakarinių Afrikos krantų.
Sudėtinga operacija, kuri bet kada galėjo baigtis katastrofa
Povandeninio laivo sulaikymas yra neįtikėtinai sudėtinga užduotis. Paprastai kapitonas pasiryš geriau nuskandinti savo laivą nei leisti jam patekti į priešo rankas. Kaip tai įvyko „U-505“ atveju?
Šis laivas buvo sučiuptas, kai buvo perimti vokiečių pokalbiai. Jais remiantis sužinota, kad 1944 m. gegužės mėnesį nacių povandeniniai laivai plauks maždaug už 150 mylių nuo dabartinio Žaliojo Kyšulio.
Amerikiečių pajėgų komanda „Task Group 22.3“ buvo dislokuota toje teritorijoje, kurios vienintelis tikslas ir buvo – sulaikyti priešo povandeninį laivą.
Operacijos sėkmė priklausė nuo perimtų užkoduotų žinučių tarp nacių, kurias iššifruoti padėjo britai. Norint sėkmingai užimti laivą, reikėjo iš anksto žinoti, kur jis maždaug bus.
Net ir tuomet „Task Group 22.3“ komanda, kuriai priklausė 6 JAV kariniai laivai, turėjo kelias savaites paprasčiausiai naršyti po vandenis ir gyventi viltimi, kad pavyks užfiksuoti povandeninį aktyvumą. Tai rijo begales laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
JAV komandai vos nepasibaigė degalai paieškų metu. „U-505“ jie aptiko tik per atsitiktinumą, ir tik per plauką išvengė susidūrimo su juo.
Aptikus signalą šeši JAV laivai mėgino apsupti nacių laivą. Vienas jų numetė giluminę bombą, kuri būtų sprogusi kontakto metu. Nuo kito laivo pakilo du lėktuvai, kurie iš oro šaudė į povandeninį laivą. Dar daugiau numestų bombų privertė nacių laivą iškilti.
Vienas iš vadovaujančių pareigūnų nusižudė praėjus kelioms akimirkoms po to, kai JAV pajėgos užėmė „U-505“
„Praėjus vos šešioms su puse minutės nuo pirmosios atakos „U-505“ iškilo į paviršių su užsikirtusiu vairu, sugedusiomis šviesomis ir elektros sistema, o į laivo vidų plūdo vanduo“, – rašoma karinio jūrų laivyno ataskaitoje.
Puldama povandeninį laivą amerikiečių komanda buvo lengvai pažeidžiama. Todėl vienas iš jos laivų apšaudė laivo paviršių, kitas paleido įspėjamąją torpedą. Kariai ant laivo pamėgino išsilaipinti tik tuomet, kai nebuvo matyti jokių aktyvumo ženklų. Net ir tuomet amerikiečiams grėsė pavojus – laivo susinaikinimo mechanizmai kėlė grėsmę visai operacijai, o juos paleidus į vandenyno dugną laivas būtų nusitempęs visus ant jo išsilaipinusius amerikiečius.
Bet nacių įgula pasidavė. Pasirodė, kad laivas – tikras lobis. Jame rasta įranga, kuria būdavo perduodamos užkoduotos žinutės. Taip pat – šifrai, kuriuos buvo ketinama artimiausius du mėnesiu naudoti kare.
Taigi operacija buvo sėkminga, tačiau bet kurią akimirką ji dėl menkiausio niekniekio galėjo žlugti. Viena iš giluminių bombų galėjo pataikyti į „U-505“ ir jį susprogdinti.
Prie amerikiečių sėkmės prisidėjo ir nacių laivo įgulos nuotaikos. Jie visi buvo išvarginti įtampos, nes žinojo, kad juos persekioja priešas. Vienas iš karininkų nusižudė praėjus kelioms akimirkoms po to, kai JAV pajėgos užėmė „U-505“. Labiau patyrusi arba labiau atsidavusi įgula būtų mėginusi sunaikinti laivą.
Paieška – suprantama
Švedijos laivynas yra gerai apmokytas povandeniniam karui, tiesa, Švedija 2008 metais yra pardavusi sraigtasparnius, skirtus povandeninių laivų medžiojimui, o dalis jų perduota muziejui.
Rusijos povandeninio laivo medžioklė – didžiausia Švedijos karinė operacija nuo Šaltojo karo laikų, tačiau joje dalyvavo tik penkios korvetės, laivo prastu oru ieškančios uolėtoje ir didelėje teritorijoje.
Nors ir povandeninio laivo sugavimo operacija baigėsi nesėkme, jos vykdymas – visiškai pateisinamas. Švedija norėjo įrodyti, kad rimtai žiūri į jos sienų pažeidimus. Jeigu būtų pavykę surasti laivą, Švedija ir jos sąjungininkai būtų įgavę neregėto dydžio svertą prieš Rusiją.
