Senosiose žydų ir karaimų kapinėse Latvygalos gatvėje
Iš ryto į senąsias žydų ir karaimų kapines susirinko gausus būrys – pagyvenę vokiečiai iš Lippės žemės Detmoldo, mokiniai su mokytojais iš Lemgo ir Bergkircheno miestelių, rusai, žydai ir lietuviai iš Rusijos aukštųjų mokyklų judaistikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centro „Sefer“ organizuotos vasaros lauko mokyklos Biržuose, „Aušros“ mokyklos mokiniai su mokytojais ir direktoriumi L.Zdanavičiumi priešakyje, Biržų seniūnijos darbuotojai.
Netrukus prie jų prisidėjo ir Biržų rajono Savivaldybės merė Irutė Varzienė bei vicemerė Stasė Eitavičienė, kiti biržiečiai, prisijungę prie bendros kapinių tvarkymo akcijos. Be ilgų kalbų įvairūs darbai ir prasidėjo.
Tarp braižančių kapinių planus matyti pažįstamas veidas – tai biržietis, Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centro direktorius, balandžio mėnesį Klaipėdos universitete iškilmingai inauguruotas pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys. Arūnas pasakojo, kad su kolegomis iš Rusijos stengiasi sudaryti kapinių planą, inventorizuoti kapavietes ir paminklus.
Tyrinėtoje kapinių pusėje kol kas randami tik žydų palaidojimai, o karaimiškų nerasta.
Viena iš vokiečių delegacijos vadovių Gertrūda Wagner kalbėjo, kad darbai vyksta neblogai, kad iš medžių, krūmų ir žolių atkariautas jau nemažas naujas kapinių plotas ir aiškėja daugmaž kapinių ribos.
Pakalbintas „Sefer“ epigrafistų vadovas Motlas Gordonas pasakojo, kad jau iššifruota apie 300 kapų užrašų, kur užfiksuota mirusiojo vardas, tėvo vardas bei mirties metai. Pavardžių beveik nerandama. Tyrinėtojai dirbo vėlesnėje kapinių dalyje, kur pats anksčiausias įrašas yra datuotas 1849 metais, o visi kiti paminklai priskiriami XIX a. II pusei.
Tyrinėtoje kapinių pusėje kol kas randami tik žydų palaidojimai, o karaimiškų nerasta. Jie, matyt, galėtų būti kol kas dar netyrinėtoje pačioje seniausių kapinių dalių, kurią tik neseniai išvadavo iš medžių ir krūmų brūzgynų. Pasak, M.Gordono, tyrinėtojai tikisi iki lauko mokyklos pabaigoje iššifruoti apie 450 paminklų užrašų.
Minėjimas Pakamponyse
Po pietų Pakamponyse vyko minėjimas, skirtas Biržų geto sunaikinimo dienai ir mirusiųjų atminimui. Dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Peter Ziegler, Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys, žydų rabinas Chaimas Buršteinas, evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, Seimo narys Aleksandras Zeltinis su žmona, žydų ir karaimų kapinių tvarkytojai ir tyrinėtojai iš Vokietijos, Rusijos ir Biržų, vienintelis Biržų žydas Šeptelis Melamedas su dukra Leta Vainoriene, Biržų rajono Savivaldybės vadovės ir atstovai, biržiečiai.
Minėjimą pradėjęs mokytojas Vidmantas Jukonis, pakvietė tarti keletą žodžių Biržų rajono Savivaldybės merę Irutę Varzienę. Pasak jos, šioje liūdnoje vietoje, kur 1941 m. buvo sušaudyta 2400 Biržų žydų, vertėtų kalbėti apie šiandieną, apie jų tėvų ir senelių kapų tvarkymą, tokiu būdu įamžinant ir išsiaiškinant biržiečių žydų istoriją.
Vokietijos ambasados pirmasis sekretorius P.Ziegleris džiaugėsi projekte dalyvaujančiu gausiu jaunimo būriu, tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos pusės, taip naikinant įvairiausias fobijas, skiriančias tautas ir padedant aiškintis istorines tiesas, kad ir kokios jos bebūtų.
Vyriausias Lietuvos rabinas Chaimas Biršteinas kalbėjo apie Biržų žydus, apie iš Biržų kilusio rabino Wastermano nuopelnus žydų religinėms mokykloms, apie jo tragišką likimą Kauno IX forte, savo tautiečių garbei sugiedojo giesmę.
Minėjime kalbėjo Biržų evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, vienintelio Biržuose gyvenančio žydo Šeptelio Melamedo dukra Leta Vainorienė, gėles ir atminimo akmenėlius padėjo biržiečiai, svečiai iš Vokietijos ir Rusijos.
Žydų atminimo vakaras Biržų pilyje
Pavakare prasidėjo žydų atminimo vakaras Biržų pilyje, jį vedė Merūnas Jukonis ir Kamilė Narmontaitė. Visus susirinkusius teigiamai nuteikė filmuoti vaizdai iš žydų ir karaimų kapinių tvarkymo kaip tik rugpjūčio 8-ąją dieną.
Baigdama kalbą, Getrūda džiaugėsi, „kad šios Biržų kapinės suvienijo tiek daug žmonių, senų ir jaunų, jų dėka užsimezgė ar kaip tik užsimezga draugystės“.
M.Jukonis suteikė žodį Lietuvos Seimo nariui Aleksandrui Zeltiniui, kuris priminė tragišką Biržų žydų istoriją, kalbėjo apie galimybes atsikratyti fobijų, ieškoti dialogo tarp tautų, pasimokyti iš tokių baisių dalykų kaip cholokaustas.
Krikščionių ir žydų bendradarbiavimo draugijos atstovė Vokietijos Lippės žemėje Gertrūda Wagner kalbėjo apie istorinius dalykus, bendrus ir Vokietijai, ir Lietuvai, kada, anot jos „Biržuose buvo žydų gydytojų, veikė fabrikas, mokykla, parduotuvė, Žydų taryba, senelių prieglauda. Lygiai tas pats buvo ir pas mus Detmolde Vokietijoje bei beveik kiekvienoje vietovėje“.
Baigdama kalbą, Getrūda džiaugėsi, „kad šios Biržų kapinės suvienijo tiek daug žmonių, senų ir jaunų, jų dėka užsimezgė ar kaip tik užsimezga draugystės“.
Atminimo vakaras baigtas klezmerių muzikos festivalio Lietuvoje „Klezfiesta Lietuva 2013“ atidarymu. Kaip pasakojo festivalio siela Arkadijus Gotesmanas, grojantis mušamaisiais instrumentais, jis ir smuikininkas Borisas Kirzneris į kompaniją priėmė baltaruses Tatjaną Kukel, grojančią cimbolais Ir violončelininkę Aną Charčenko. Taip ir susidarė ansamblis, grojantis tikrąją litvakų muziką, tiek lietuvišką, tie ir baltarusišką.
Tačiau tai biržiečiai ypatingo skirtumo ir nepajuto, jautriai reagavo į lyrišką, audringai trepsėjo kojomis ir lingavo kūnu į ritmišką muziką, panaikinančią ribas tarp tautinio išskirtinumo, neapykantos ir ksenofobijos.
