Vienas iš šios propagandos įrankių buvo žurnalas „Bezbožnik“ („Bedievis“), leistas 1922-1941 metais, o jo kasdieniai numeriai „Bedievis prie staklių“ ėjo 1923-1931 metais.
Įtaigios ir kartais groteskiškos žurnale spausdintos karikatūros vaizdavo religiją kaip darbininkų priešą ir kapitalizmo tarną. Propagandistų taikiniu tapo ne tik krikščionybė, bet ir kitos Sovietų Sąjungoje išpažintos religijos – islamas, judaizmas ir netgi budizmas.