Dviejų sostuose sėdinčių karalių paminklinė kompozicija (kiekvienos iš figūrų aukštis – 3 metrai) simbolizuos dviejų valstybių – Lietuvos ir Vengrijos, taip pat jų karališkųjų dinastijų ir tautų draugišką ryšį.
Paminklui Budapešto senamiesčio savivaldybės sprendimu skirta vieta, verta karališkosios poros – Budapešto senamiestyje esančiame Europos parke, prie vienų iš Budos pilies, kurioje ir užaugo karalaitė Jadvyga, vartų.
Paminklas bus atidengtas dalyvaujant Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrams. Tai bus vienas svarbiausių akcentų Budapešte pristatant Lietuvos kultūrą ir istoriją pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.
Dviejų sostuose sėdinčių karalių paminklinė kompozicija (kiekvienos iš figūrų aukštis – 3 metrai) simbolizuos dviejų valstybių – Lietuvos ir Vengrijos, taip pat jų karališkųjų dinastijų ir tautų draugišką ryšį.
Mat šv. Jadvyga yra suvienytosios Europos globėja. Šis projektas taip pat puikiai dera su Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejumi, kuris pažymimas šiemet. Kaip žinoma, Žemaitija buvo krikštijama aktyviai dalyvaujant karaliui Jogailai.
Budapeštą kasmet aplanko 2 mln. turistų iš viso pasaulio, tad Lietuvos inicijuotas paminklas mūsų valstybei neabejotinai turės ir didžiulę šviečiamąją kultūrinę politinę vertę.
Kodėl paminklas būtent Jogailai ir Jadvygai?
Jadvyga Anžu (vengr. Hedvig) (gimė 1373/74 m. Budoje, mirė 1399 m. Krokuvoje) buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo (vengr. – Nagy Lájos) ir Elžbietos Bosnietės dukra. Liudvikas Didysis yra laikomas vienu iškiliausių Vengrijos valstybės valdovų. Jis gerokai išplėtė karalystės teritoriją, kuri apėmė dabartines Vengriją, Kroatiją, Dalmatiją, Bosniją, Serbiją, Bulgariją ir Moldovą), o 1370 m. tapo ir Lenkijos karaliumi.
Jogaila Algirdaitis (g. 1352 m. Vilniuje, m. 1434 Horodoke, dab. Ukraina) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, gimęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo santuokoje su Julijona iš Tverės.
Algirdas užkariavimais ir savo vaikų vedybomis pajungė Smolensko, Briansko, Černigovo, Kijevo, Podolės žemes, o Pskovo ir Novgorodo laisvuosius miestus buvo pavertęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasalais. 1368–1372 m. Algirdas buvo triskart apgulęs Maskvą.
Liudvikas Didysis (valdė 1342–1382 m.) ir Algirdas (valdė 1345–1377 m.) buvo amžininkai, istorikų vertinami kaip labai geri valdovai ir tikrai įtakingi to meto Europos politikai.
Jų valdymo metais Vengrijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tiesioginės kaimynės. Išskyrus keletą susidūrimų, abi iš esmės sugyveno taikiai.
Liudvikui Didžiajam mirus 1382 metais Lenkijos sostą paveldėjo jauniausioji iš jo trijų dukterų Jadvyga, tuomet turėjusi tik 12 metų (kita dukra Marija, tapo Vengrijos ir likusių žemių valdove).
Liudvikui Didžiajam mirus 1382 metais Lenkijos sostą paveldėjo jauniausioji iš jo trijų dukterų Jadvyga, tuomet turėjusi tik 12 metų (kita dukra Marija, tapo Vengrijos ir likusių žemių valdove).
Lenkijos sostui imta ieškoti karaliaus, turėjusio tapti Jadvygos sutuoktiniu ir perimti valstybės valdymą. Jogaila iš Algirdo paveldėjo didžiausią pagal teritoriją to meto Europos valstybę, kuri tuo pačiu turėjo išspręsti savo krikšto problemą, nes nebebuvo pajėgi pati viena atsispirti Vokiečių Ordino puolimams iš Vakarų ir stiprėjančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės grasinimams iš Rytų.
1386 m. vasario 18 d. Krokuvoje buvo surengtos Lenkijos valdovės Jadvygos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos karališkosios jungtuvės.
Vengrė Jadvyga ir lietuvis Jogaila išgyveno santuokoje ir buvo Lenkijos karališkąja pora trylika metų. Jadvyga mirė 1399 m., praėjus mėnesiui po jos ir Jogailos pirmagimės Elžbietos Bonifacijos (taip pat neišgyvenusios) gimimo.
Jadvyga yra paskelbta šventąja, oficialiai beatifikuota 1986 m. ir kanonizuota 1997 m. Šventąja tapo už tai, kad apsisprendė atsisakyti savo sužadėtinio Vilhelmo Habsburgo ir pasiaukojo tekėti už pagonio – didžiojo kunigaikščio Jogailos, taip atvesdama į krikščionybę paskutinę pagonišką valstybę Europoje – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Šventoji Jadvyga yra laikoma suvienytos Europos globėja ir tebėra labai gerbiama ir šių dienų Vengrijoje.
 |
| Tekstai, iškalti paminklo Jogailai ir Jadvygai akmenyje |
