Kol Vidurio Europos lyderiai rinksis į oficialų minėjimą, aktyvistai surengs akciją, rodydami raudoną kortelę Milošui Zemanui, kuris pasiūlė susitaikyti su Krymo aneksija.
Dabar tai vadinama Aksomine revoliucija, bet lapkričio 17-osios įvykiai anaiptol nebuvo švelnūs. Jau buvo praėjusi gera savaitė nuo Berlyno sienos griuvimo, ir tūkstančiai Prahos studentų iš universiteto nužygiavo į centrą. Vaclavo aikštėje sutemus juos užpuolė policija.
Tai buvo komunistinio režimo klaida: studentai ne tik neišsiskirstė, jų protestas išaugo ir netrukus valdžia nebegalėjo jo suvaldyti. Iš kalėjimo neseniai išleistas dramaturgas Vaclavas Havelas ims vadovauti judėjimui, kovojančiam su represijomis, kurias vadino „absurdistanu“. Jau gruodį komunistai pabėgs, V. Havelas taps prezidentu, o dar po poros metų Čekoslovakija iširs.
Tačiau praėjus 25 metams revoliucijos skonis ne vien saldus. Stebėtojai sako, kad ir 1989 m. tik nedidelė dalis čekų kilo į kovą, o dabar daugelis apatiški dėl demokratijos ir net linkę labiau rūpintis dujomis iš Rusijos, o ne laisve.
Ukrainos prezidentas šiandien turėtų prisijungti prie Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos ir Vokietijos lyderių oficialioje ceremonijoje Prahoje. Bet Petro Porošenka nesijaus tarp draugų. Kai kurios iš šių šalių dabar artimesnės Maskvai negu Kijevui. Todėl Prahos aktyvistai šiandien planuoja protestą.
Aksominės revoliucijos iniciatoriai – Piliečių forumas – sako, kad valdžios nenoras stoti prieš Rusijos agresiją kelia riziką revoliucijos vardui, laimėjimams ir saugiai ateičiai.
Daugiausiai kritikos sulaukia 70-metis prezidentas M. Zemanas. Jis tyčiojosi iš „Pussy Riot“, ilgai kalėjusį Michailą Chodorkovskį vadino pelnytai įkalintu. Rusijos surengtoje konferencijoje jis pasisakė prieš sankcijas, be to, pasiūlė susitaikyti su Krymo aneksija.
