Vietos, kur XI–XIII amžiuje galėjo stovėti istoriniuose šaltiniuose ne kartą minima kuršių pilis Poys, ieškota nuo XIX amžiaus pabaigos. Buvo įvardijamos mažiausiai trys galimos vietovės, tačiau nė viena nebuvo tikra. Gyvenvietę atradęs archeologas sako, kad mokslininkai tiesiog ieškojo ne ten – pilį kuršiai buvo pasistatę netipinėje vietoje.
„Aptariamu laikotarpiu paprastai gyvenvietės ir pilys buvo įkuriamos ant piliakalnių, dėl to daugelis mokslininkų bandė ieškoti būtent aukštesnių vietų – ant kalvos. Čia skirtumas toks, kad piliakalniu net nekvepia – tai yra žema ir netgi pelkėta vieta“, – sako Klaipėdos universiteto Istorijos katedros archeologas dr. Klaidas Perminas.
Mintis ieškoti būtent čia archeologui kilo žiūrinėjant iš oro darytas nuotraukas. Jis pastebėjo natūraliai gamtai neįprastą struktūrą stačiais kampais. Kaip paaiškėjo dabar, tai buvo gyvenvietę juosęs gynybinis griovys. Jis rodo, kad gyvenvietė buvo gerai pasirengusi gintis nuo priešų, o rasti arbaletų ir strėlių antgaliai liudija čia vykus aršius mūšius, greičiausiai su Mėmelyje įsivirtinusio vokiečių ordino riteriais.
„Yra išlikę įtvirtinimai – 20 m. pločio gynybinis griovys. Visoje Lietuvos teritorijoje tokio galingo griovio turbūt ir nerastumėm“, – mano K. Perminas.
Šiemet atlikti tik žvalgomieji gyvenvietės prieigų tyrimai – rasta ir statinių liekanų, XII–XIII amžiaus keramikos šukių. Kitąmet tyrimus žadama tęsti.
Istoriniuose šaltiniuose minimos dar kelios dešimtys kuršių gyvenviečių, kurių lokalizuoti mokslininkams iki šiol dar nepavyko.
