Lietuvos ypatingojo archyvo parengtame dokumentų rinkinyje skelbiami Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuj saugomi rašytiniai ir vaizdo dokumentai, atspindintys Vasario 16-osios Akto signatarų, Lietuvos Respublikos vadovų ir ministrų veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš juos ir jų šeimų narius.
„1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo ir pradėjus modernios demokratinės valstybės kūrimą, reikšmingą indėlį į tarpukario Lietuvos Respublikos raidą įnešė Vasario 16-osios Akto signatarai, valstybės kūrėjai ir vadovai, vyriausybių nariai. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, sovietų valdžios politinio teroro aukomis tapo 6 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai (iš jų 2 sušaudyti, 3 mirė kalėjime ar tremtyje), 6 Ministrų kabinetų pirmininkai (iš jų 2 sušaudyti, 3 mirė kalėjime ar tremtyje). Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 Lietuvos Respublikos vyriausybių nariai, persekioti kiti ministrai, politikos ir visuomenės veikėjai“, – rašoma pirmadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Dokumentų rinkinio sudarymo projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.