Rudens rūku apgaubtas ežeras ir medžių lapų margumynas visu grožiu atsiveria nuo istorinės Dubingių piliavietės, dar vadinamos pilies kalnu.
Aplink piliavietę veda 1600 m pažintinis pėsčiųjų takas.
Daugiausia lankytojų dėmesio vietovė sulaukia dėl čia gyvenusios didikų Radvilų giminės, romantikus vilioja nuo kalno atsiveriantys gamtos peizažai, o istorijos mylėtojus – archeologinių tyrinėjimų radiniai: nuo 2003 metų piliavietėje vykdyti kasinėjimai, kurių metu buvo ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau didžiausias lobis – 2004 metais aptikti garbingos ir ypatingai Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai.
Dėl ekskursijos reikia tartis iš anksto
Rašytiniuose šaltiniuose Dubingių pilis minima nuo XIII amžiaus. Tikriausiai XIV amžiaus pirmoje pusėje buvo pastatyta medinė pilis, kelią į Vilnių saugojusi nuo Livonijos ordino puolimų. 1412-1413 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį, o prieš 1430 metus pilies kieme ir medinę šv. Dvasios vardo katalikų bažnyčią. Jos buvimą šiandien primena kelios medinės plokštės kalvos viršuje.
Po Vytauto mirties piliavietę valdė didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vietininkai. Kaip ir kada Dubingiai atiteko Radvilų giminei, tiksliai nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro valdymo laikais.
Dubingių piliavietėje tebėra išlikę XVI-XVII amžiaus buvusių Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai.
Vytauto laikų pilies rūsių ir Radvilų priestato griuvėsius nuo žalingo aplinkos poveikio šiandien saugo specialiai pastatytas namas. Įeiti į vidų ir apžiūrėti kultūros vertybes kol kas galima tik iš anksto susitarus.
Vyną gardindavo cukrumi
Ekskursijos metu gidai atskleidžia rūmų paslaptis. „Vytauto laikais tai buvo dviejų aukštų rūmai su rūsiais. Viename jų laikytos alaus ir maisto atsargos, kitame buvo iždinė. Po Jonušo Radvilos mirties sudarytame sąraše minima, kad be monetų čia buvo saugoma ir 130 brangakmenių“, - pasakojo Asvejos regioninio parko lankytojų centro administratorė Rūta Dirmienė.
Svarbiausias Vytauto Didžiojo laikų archeologinis radinys – kaulinė šachmatų figūrėlė. „Tokios buvo rastos tik trijose Lietuvos vietose – Vilniuje, Trakuose ir Dubingiuose“, - pasigyrė R.Dirmienė.
Be to, buvo atkasta stiklinė taurė be kojelės. Pagal tuometinius papračius svečias, išgėręs į šeimininko sveikatą, turėjo taurę sudaužyti. „Dar geriau pagarbą išreikšti, po tosto taurę sudaužant sau į kaktą“, - pasakojo gidė.
XV amžiuje vynas Lietuvoje buvo žinomas ir svečiams patiekiamas, tačiau patys didikai daug mieliau gerdavo midų arba alų. „Vynas atrodė per daug rūgštus, todėl jį gerdavo, nebent pagardinus cukrumi“, - šypsojosi R.Dirmienė.
Barboros Radvilaitės tremtis
Radvilo Jonušo laikais prie Vytauto pilies buvo pristatytas naujas priestatas. Manoma, kad po vestuvių su Žygimantu Augustu 1547-1548 metais Dubingiuose penkis mėnesius gyveno Mikalojaus Radvilos Rudojo sesuo Barbora Radvilaitė.
Piliavietės inventoriai rodo, kad tuo metu Radvilų rūmai buvo mūriniai, dviejų aukštų, su rūsiais, bokštu ir kitomis patalpomis.
„Iš radinių galima spręsti, kad Radvilų rūmai Dubingiuose buvo prabangūs – rasta glazūruotų koklių daugiausiai su Radvilų herbu ir keletas su Madona. Tačiau rūmai nebuvo labai prižiūrimi, mat pasakojama, kad grindys įlūžusios tiesiai po B.Radvilaitės kojomis“, - sakė R.Dirmienė.
Dubingiuose B.Radvilaitė jautėsi kaip tremtyje: buvusi linksma, guvi viliokė tapo užsisklendusia, labai pamaldžia moterimi. Prašmatnius rūbus ji iškeitė į vienuolės abitą ir dažnai meldėsi Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva perstatytoje ir evangelikams-reformatams perduotoje bažnyčioje.
Palaikai rasti dėžėje
Žinoma, kad Dubingių piliavietėje stovėjo trys bažnyčios – Vytauto funduota katalikų ir dvi evangelikų reformatų, kurias fundavo Mikalojus Radvila Rudasis bei Jonušas Radvila. Archeologinių tyrimų metu buvo aptikta nedaug Vytauto laikų bažnyčios radinių – tai koklio fragmentas, Vytauto laikų moneta, Kazimiero moneta, Aleksandro denarai, ankstyvieji palaidojimai.
Su antrąja bažnyčia sietinų radinių yra daugiau – rasti ilgi pamatų fragmentai, aptikta kripta, bažnyčios grindų fragmentas.
Po tyrinėjimų atidengtas visas trečiosios renesansinės bažnyčios pamatų perimetras, tyrinėti sienų, apsidės ir bokšto pamatai. Visas bažnyčios perimetras yra užkonservuotas ir pritaikytas lankymui.
Bažnyčios viduje, prie pat apsidės, 2004 metais buvo aptikta Radvilų giminės kapavietė. Centrinėje bažnyčios dalyje, po buvusiu „Dievo stalu”, žemėje buvo užkasti į specialiai suręstą dėžę sudėti aštuonių asmenų palaidojimai.
„Karo metu bažnyčia smarkiai nukentėjo, o Radvilų palaikai buvo išniekinti. Tuometis seniūnaitis, žinojęs apie palaidojimus, kaulus surinko, sudėjo į dėžę ir pakišo po buvusiu Dievo stalu“, - sakė R.Dirmienė.
Kadangi šiame kape nerasta jokių įkapių, leidžiančių tiksliau datuoti ar identifikuoti individus, asmenų tapatybę, tebuvo galima patvirtinti ar paneigti antropologiniais, istoriniais, menotyriniais tyrimais.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad Dubingių – Biržų atšakos Radvilų giminės kapavietėje Dubingiuose 1577- 1627 m. palaidoti šie kunigaikščių Radvilų giminės nariai:
1. 1577 m. – Mikalojus Radvila, Rudojo anūkas (1575-1577 m.)
2. 1578 m. Ana Sobkovna, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona (?-1578 m.)
3. 1583 m. Elena Hlebovičaitė, Mikalojaus Radvilos žmona (?-1583)
4. 1588 m. Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584 m.)
5. 1590 m. Mikalojus Radvila, Rudojo sūnus (1543-1589 m.)
6. 1621 m. Jonušas VI Radvila, Rudojo anūkas (1579-1620m.)
7. 1627 m. Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565m.)
8. 1627m. Elžbieta Šidlovecka, Juodojo žmona (1533-1562m.)
