Dėl įvykių Ukrainoje ji tikrai nesikeis ir tai turės tiesioginį poveikį konkretiems politiniams sprendimams. Savo ruožtu, mūsų istorijos samprata ir karo vaidmuo joje taip pat niekur nedings, ir klaustina, ar turi dingti. Tačiau žinojimas, kaip galvoja mūsų draugai Vakaruose, bei žinojimas, kaip galvojame mes patys, yra svarbus pirmas žingsnis, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, ypač tokių įvykių, kaip Rusijos ir Ukrainos karas, atveju.
Šis tekstas paskelbtas leidinio „Naujasis Židinys-Aidai“ 4 numeryje
1 Tekstas parengtas monografijos Karinės minties būklė ir raida Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–2012) pirmo skyriaus pagrindu. Monografijos rašymas buvo finansuotas Lietuvos mokslų tarybos, Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje projekto lėšomis.
2 Rimvydas Valatka, „V. Putinas Krymą prarijo be šūvio, ir tai tik karo pradžia“, in: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/rimvydas-valatka-v-putinas-kryma-prarijo-be-suvio-ir-tai-tik-karo-pradzia-500-412490, (2014-03-16); „Tikėtis ko nors „karštesnio“ iš Vakarų neverta“, Gintarą Aleknonį kalbina Rimantas Varnauskas, in: http://www.alfa.lt/straipsnis/15777674, (2014-04-19).
3 Hew Strachan, The Direction of War: Contemporary Strategy in Historical Perspective, Cambridge: Cambridge University Press, 2013, p. 35.
4 Siniša Maleševic, The Sociology of Warand Violence, Cambridge: Cambridge University Press, 2010; Hans Joas, War in Social Thought: Hobbes to the Present, Woodstock: Princeton University Press, 2013.
5 W. B. Gallie, „Essentially Contested Concepts“, in: Proceedings of the Aristotelian Society, 1955, New Series, t. 56, p. 167–98; David Collier, Fernando D. Hidalgo, Andra O. Maciuceanu, „Essentially Contested Concepts: Debates and Applications“, in: Journal of Political Ideologies, 2006, t. 11, Nr. 3, p. 211–246.
6 Pvz., Martin Van Creveld, The Transformation of War, New York: Free Press, 1991; Mary Kaldor, New and Old Wars, Cambridge: Polity, 2006.
7 Pvz., Hew Strachan, Andreas Herberg-Rothe (ed.), Clausewitz in the Twenty-First Century, Oxford: Oxford University Press, 2009; Antulio J. Echevarria, Clausewitz and Contemporary War, Oxford: Oxford University Press, 2007.
8 Čia kalbama apie Carlo von Clausewitzo (1780–1831) fundamentalų veikalą Vom Kriege, kurį jau po generolo mirties išleido našlė Marie. Esama ir keisto, veikiau tarnybiniam naudojimui skirto lietuviško leidimo: Carl von Clausewitz, Apie karą, d. 1–2, vertė Violeta Kulikauskienė, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008–2009.
9 Peter D. Feaver, „The Civil-Military Problematique: Huntington, Janowitz, and the Question of Civilian Control“, in: Armed Forces & Society, 1996, t. 23, Nr. 2, p. 149–178.
10 Colin L. Powell, „U.S. Forces: Challenges Ahead“, in: Foreign Affairs, 1992, t. 71, Nr. 5, p. 32–45.
11 Hew Strachan, The Direction of War, p. 35.
12 Andreas Herberg-Rothe, Clausewitz‘s Puzzle: The Political Theory of War, Oxford–New York: Oxford University Press, 2007, p. 18.
13 Hans Joas, Wolfgang Knöbl, War in Social Thought: Hobbes to the Present, Princeton Ubiversity Press, 2012.
14 Steven Pinker, The Better Angels of Our Nature: A History of Violence and Humanity, London: Penguin, 2012.
15 Andrew F. Krepinevich, „Cavalry to Computer: The Pattern of Military Revolutions“, in: The National Interest, 1994, t. 37, Fall, p. 30–42; Eliot A. Cohen, „A Revolution in Warfare“, in: Foreign Affairs, 1996, t. 75, Nr. 2, p. 37–54.
16 Elinor C. Sloan, Military Transformation and Modern Warfare: A Reference Handbook, Westport, Co.: Praeger Security International, 2008; Juozas Olekas, „Lietuvos Kariuomenės Transformacija: Quo Vadis?“, pranešimas, skaitytas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2008-10-08, in: http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/kalbos_878/2008_m._kalbos.
17 Christopher Coker, Warrior Geeks: How 21st-Century Technology Is Changing the Way We Fight and Think about War, London: Hurst& Company, 2013.
18 Michael Ignatieff, Virtual War: Kosovo and Beyond, London: Chatto & Windus, 2000.
19 Colin McInnes, Spectator Sport War: The West and Contemporary Conflict, Boulder, Co.: Lynne Rienner, 2002.
20 Roger Stahl, Militainment, Inc.: War, Media, and Popular Culture, London–New York: Routledge, 2010.
21 Darius Baronas, Pilėnai ir Margiris: Istorija ir legenda, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010; Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas, Darius Staliūnas, Kas laimėjo Žalgirio mūšį?: Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012.
22 Edvardas Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999, p. 35–83; Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 3: XIII a. – 1385 m.: Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 430–476.
23 Alfredas Bumblauskas, „Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas“, in: Naujasis Vilniaus perskaitymas: Didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas: Straipsnių rinktinė, redakcinė kolegija Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 22–23.
24 Maironis, Lietuvos istorija: Su kunigaikščių paveikslais ir žemlapiu, trečią kartą atspausta ir pataisyta, Petropilis: išleista Lietuvių laikraščio pinigais, 1906.
25 Alfredas Bumblauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 29.
26 Vokiškos tradicijos svarbą ir įtaką savo publikacijose ir puikioje disertacijoje atskleidžia Aurelijus Gieda, Istoriografija ir visuomenė: Istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904–1940 m.: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013; Aurelijus Gieda, „Istorika prieškario Lietuvoje: Tyrimų situacija ir probleminiai klausimai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 33, p. 131–158.
27 Aurelijus Gieda, Istoriografija ir visuomenė, p. 11.
28 Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys: Straipsnių rinkinys, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilniaus universitetas, 2012, p. 258–349.
29 Lietuvos sovietinė istoriografija: Teoriniai ir ideologiniai kontekstai, sudarė Alfredas Bumblauskas ir Nerijus Šepetys, (ser. Lietuvos istorijos studijos), Vilnius: Aidai, 1999; Aurimas Švedas, Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985), Vilnius: Aidai, 2009.
30 Nerija Putinaitė, Nenutrūkusi styga: Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2007; Justinas Dementavičius, Valstybės samprata Lietuvoje: Modernios lietuviškos politinės minties ištakos ir raida: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012.
31 Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje: Televizijos laida „Būtovės slėpiniai““, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, Nr. 20, p. 93.
32 Edvardas Gudavičius, Lietuvos istorija, p. 145.
33 Romas Batūra, Mėlynųjų vandenų mūšio pergalė, 1362–1363, Vilnius: Versmės leidykla, 2012; Vladas Liepuonius, „Broliškų tautų kovoje: Mėlynų vandenų miražas“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2012, Nr. 2, p. 135–136; Lietuvos karaliai, arba Lietuvos valstybės statusas XIII–XIV a., atsakinga redaktorė Auksė Ūsienė, Vilnius: Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento Leidybos skyrius, 2013.
34 Rimvydas Petrauskas, „Laiškas redaktoriui“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2013, Nr. 7, p. 457.
35 Rimvydas Petrauskas, „Istorikas – dabarties istorinės sąmonės ekspertas?“, in: Kultūros barai, 2005, Nr. 11, p. 2.
36 Aurimas Švedas, „Su kokiais iššūkiais susiduria dabartinė lietuvių istoriografija? Trečiojo Lietuvos istorikų suvažiavimo baigiamoji diskusija“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 33, p. 240.
37 Gražina Miniotaitė, „Kariuomenės modelio konstravimas Lietuvos politiniame diskurse“, in: Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2008, 2009, p. 202.
38 Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, in: Valstybės žinios, 1997, Nr. 2, p. 2–20.
39 Vytautas Mankevičius, Albertas Daugirdas, Pilietinis pasipriešinimas, Vilnius: Mažoji Evelina, 2002.
