Šie radiniai buvo rasti per kasinėjimus prieš maždaug du tūkstantmečius naudotose kapinėse Kamina as Sahravio vietovėje Minjos provincijoje į pietus nuo Kairo. Manoma, kad tie kapai buvo įrengti kažkuriuo metu nuo 27-osios dinastijos valdymo (525–404 metais prieš mūsų erą) iki Egipto graikų ir romėnų laikotarpio, sakoma ministerijos pranešime.
Tyrėjai rado „keletą įvairaus pavidalo ir dydžio sarkofagų, taip pat molinių šukių“, pranešime cituojamas ministerijos Senovės Egipto senienų skyriaus vadovas Aymanas Ashmawy.
Vienoje iš kriptų, pasiekiamoje per uoloje iškirstą šachtą, buvo keturi sarkofagai. Ant kiekvieno iš jų pavaizduotas žmogaus veidas.
Kitoje buvo dviejų sarkofagų liekanos ir šešios laidojimo duobės, tarp jų – „mažo vaiko kapas“.
Pagal rastas keramikos šukes nustatyta, kad šie kapai įrengti kažkuriuo metu nuo 27-osios dinastijos, įkurtos persų karaliui Kambizui II užkariavus Egiptą ir pasiskelbus faraonu, iki graikų ir romėnų valdymo laikotarpio, trukusio nuo 332 metų prieš mūsų erą iki mūsų eros ketvirtojo šimtmečio.
Šis atradimas „rodo, kad toje vietovėje ilgą laikotarpį buvo didelės kapinės“, sakė A.Ashmawy.
Viename iš trijų kapų kasinėtojai rado kaulų – „įvairaus amžiaus vyrų, moterų ir vaikų liekanų“, sakoma šiai ekspedicijai vadovavusio Ali al Bakry pranešime.
Tai rodo, kad „šie kapai buvo dalis didelių kapinių prie didelio miesto, o ne karinio miestelio, kaip kai kurie manė“, pridūrė mokslininkas.
Kasinėjimai minėtoje vietovėje pradėti 2015 metais.
„Darbai tęsiami, siekiant atskleisti daugiau paslapčių“, – sakoma pranešime.
Daugybė Senovės Egipto paminklų, tarp jų faraonų statytos šventyklos ir garsiosios Gizos piramidės, kasmet pritraukia į šalį milijonus turistų.
