Tradiciškai 10.30 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai, įsigaliojus 1919 metų gruodžio 31 dienos sutarčiai su bolševikine Rusija, 1920 metų sausio 3-ąją buvo nutraukti kovos veiksmai, visa šalis nuščius tylos minutei, pranešė Gynybos pajėgų atstovai.
Talino centre esančioje Laisvės aikštėje numatyta atminimo ceremonija. Vainikus prie monumento padės gynybos, savanoriškų pajėgų ir diplomatinio korpuso atstovai.
Estijos išsivadavimo karas prasidėjo 1918 metais lapkričio 28 dieną. Šiose kovose gindami nepriklausomybę estų kariai kariavo su raudonarmiečiais ir vokiečių kariuomenės junginiu, į kurio sudėtį įėjo Landesveras ir vadinamoji Geležinė divizija.
Vainikai prie Išsivadavimo karo paminklų bus dedami ir kitose šalies dalyse. Paliaubų metinių proga skambės bažnyčių varpai, tylos minutei nutils net šalies radijas.
Sausio 3 dieną visoje Estijoje bus iškeltos nacionalinės vėliavos.
Estijos išsivadavimo karas prasidėjo 1918 metais lapkričio 28 dieną. Šiose kovose gindami nepriklausomybę estų kariai kariavo su raudonarmiečiais ir vokiečių kariuomenės junginiu, į kurio sudėtį įėjo Landesveras ir vadinamoji Geležinė divizija. Per šį karą Estija neteko daugiau nei 6 tūkst. žmonių, iš kurių 4 tūkst. dalyvavo kovos veiksmuose.
1920 metų vasario 2 dieną kariaujančios šalys Tartu mieste pasirašė taikos sutartį.
Pagal sutarties sąlygas, Rusija atsisakė visų teisių į savo buvusią koloniją – Estiją ir pripažino jos nepriklausomybę. Tartu sutartis buvo pasirašyta po Estijai pergalingo karo už nepriklausomybę nuo Rusijos ir tapo pirmąja taikos sutartimi, kurią pasirašė frontų žiedo smaugiama bolševikinė Rusija.
