Jeigu prieš kelis šimtus metų archeologas buvo suprantamas kaip archeologinių vertybių kolekcininkas, vėliau nuo šios profesijos buvo neatsiejamas laužas ir palapinė, tai šiandien tokie specialistai dažnai net kastuvo į žemę neįbeda.
„Yra begalė neinvazinių tyrimų metodų, kuriais galima tirti po žeme esančius objektus tiesiogiai nekasinėjant, nekasant duobių, yra įvairiausi techniniai aparatai, laboratorijos, kurių dėka galima padaryti žymiai daugiau, nes kai archeologas ateina su kastuvu po to nieko nelieka“, – sakė „Kultūros paveldo akademijos“ projektų koordinatorė Agnė Žilinskienė.
Į pirmą kartą Lietuvoje rengiamą Europos archeologų asociacijos kongresą atvyko 1500 mokslininkų. Keturias dienas jie dirbs grupėse, klausysis juos dominančių pranešimų, bus pristatomi naujausi technikos išradimai.
„Kiekvienoje konferencijoje šeimininkai turi teisę pasiūlyti kažką savo. Mes pasiūlėm baltus, Baltijos regioną. Ir labai džiaugiuosi, kad tuo susidomėjo ir skandinavai, rusai, ukrainiečiai, jau nekalbu apie lenkus, latvius ir kitus dalyvius“, – sakė Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius Albinas Kuncevičius.
Archeologų asociacijos prezidentas pabrėžė, kad šiandien mokslininkams svarbu padėti valstybėms, kurios susiduria su barbarišku elgesiu, kai su metalo ieškikliais ieškoma istorinių vertybių, ar paveldas naikinamas, kaip Artimuosiuose Rytuose.
„Mes labai nerimaujame, kai paveldą kai kurie žmonės naudoja privatiems, egoistiškiems interesams, kad sustiprintų savo identitetą. Identitetas nėra svarbus, jei jis nėra atviras“, – teigė Europos archeologų asociacijos prezidentas Felipe Criado-Boado.
Pasak archeologų, didžiulės įtakos archeologijos mokslui turės ir britų sprendimas palikti Europos Sąjungą. Iki šiol britai lyderiavo archeologijos tyrimuose, tačiau jei jie neteks galimybės naudotis Bendrijos fondais, spragą turės užpildyti kitos šalys ir tam jau reikia pradėti rengtis.
