„Medininkų pilies įkūrimo data siekia neatmenamą senovę. Remiantis padavimais, girdėtais prie Krėvos, Medininkų pilis turėtų būti Krėvos pilies vienmetė. Stačiusi ją kažkokia dievų ar milžinų gentis. Jie buvę tokie stiprūs, kad mūrininkai, tuo pat metu dirbdami ir Medininkuose, ir Krėvoje, esančiuose vienas nuo kito už 4 mylių, skolindamiesi plaktukus, permesdavę juos oru.“
Tokią Medininkų pilies atsiradimo istoriją 1857-1860 metais savo kelionių užrašuose „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ aprašė poetas Vladislavas Sirokomlė. Romantiškajam poetui istoriniai pilies griuvėsiai dvelkė prisiminimais. Jis įsivaizdavo šiuose mūruose vaikštantį Algirdą (valdęs 1345-1377 m.), kuris „vyras gražus ir šaunus, pailgo raudono veido, didele nosimi, su ilga, rusva, kiek pražilusia barzdele, praplikęs ir šiek tiek siūbčiojąs kaire koja, besiremiąs lazda ar į ginklanešio petį. Melsvose jo akyse švyti išmintis ir vikri kaip žaibas išdaiga — būdinga tų laikų diplomato savybė.“
Pastatymo data – nežinoma
Težinome, kad 1402 metais vyko didelis mūšis. Pora kartų čia lankėsi Vytautas, jo laiškai iš čia rašyti, vadinasi, objektas buvęs svarus, – pasakojo V.Poviliūnas.
V.Sirokomlė yra aprašęs ir daugiau su Medininkų pilimi susijusių legendų, tačiau ar jos bent kiek panašios į tiesą? Istorikai iki šiol ginčijasi, kada Medininkuose pastatyta pirmoji pilis. Vieni įsitikinę, kad tai buvo XIII amžius, gal jo pabaiga ir XIV a. pradžia, kiti šią datą nukelia net į XIV a. pabaigą.
Pastaruosius aštuonerius metus pilį valdančio Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virginijaus Poviliūno teigimu, vis dėlto dauguma istorikų linkę manyti – pilis Medininkuose turėjo stovėti jau Gedimino valdymo laikais (1316-1341 m.). Tai didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gardinė pilis, panašios į ją yra Krėvos, Lydos (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) pilys, šiek tiek ją primena ir Kauno pilis.
„Pagrindinė šios pilies paskirtis – puolant priešui aplinkiniai gyventojai galėjo sueiti į pačią pilį ir prisidėti prie pilies gynybos. Medininkų pilies paminėjimų istoriniuose šaltiniuose nėra daug. Težinome, kad 1402 metais vyko didelis mūšis. Pora kartų čia lankėsi Vytautas, jo laiškai iš čia rašyti, vadinasi, objektas buvęs svarus“, – pasakojo V.Poviliūnas.
1402 metų mūšis įamžintas paveiksle, kuris puošia atstatyto pilies bokšto – donžono – erdves. Medininkų pilis buvusi apgulta kryžiuočių, bet priešai gynėjų neįveikė.
Nėra tikslios datos, nuo kada pilis tapo nebe tokia svarbi ir ėmė po truputį nykti. Spėjama, kad tai prasidėjo jau XVI a. O ir priežastys nėra tiksliai žinomos. Anot V.Poviliūno, galbūt vystantis karybai, keičiantis ginkluotei ji jau netiko, o gal tiesiog valstybė sustiprėjo, išsiplėtė ir Medininkų pilis nebebuvo jos pasienyje. Medininkai stipriai nukentėjo 1655 m. per karą su Maskva, ji niokota karų su švedais metu, nepasigailėjo jos ir Napoleono kariai. Naujam gyvenimui jos neprikėlė ir Žygimantas Augustas, turėjęs idėjų atstatyti ir įvairiai veiklai pritaikyti LDK pilis.
Bandymų atstatyti būta, bet nesėkmingų
Pilį vėl prisiminė XIX a. romantikai, kai pradėta ieškoti savo šaknų, kuriamos legendos. Tuomet bandyta suskaičiuoti išlikusias mūrines pilis Lietuvos teritorijoje. Tačiau realių darbų pilis sulaukė tik įpusėjus XX a., po Antrojo pasaulinio karo. Tuomet pradėtas Trakų salos ir pusiasalio, Kauno pilių atstatymas, kartu planuotas ir Medininkų pilies atgimimas, deja, taip ir neįvykęs.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Medininkų pilies kiemą ketinama naudoti renginiams |
„Bandyta atstatyti, bet kaip vienas garbaus amžiaus žmogus, susijęs su statybomis, sakė: per savo gyvenimą trečią kartą grįžtu prie šito objekto ir pagaliau jis pavirto tuo, kuo turėtų būti. Visą laiką trūkdavo „smulkmenos“ – lėšų. Tiek sovietiniais laikais, tiek atkūrus Nepriklausomybę. Prie atstatymo bandė prisidėti Amerikos lietuvių architektų sąjunga, rinko lėšas. Paskui objektas tapo niekieno. Paaiškėjus šiai nemaloniai tiesai, buvo pasiūlyta Trakų istorijos muziejui pilį perimti. Mes sutikome ir nuo 2004 metų objektas vėl mūsų“, – vedžiodamas po šiuo metu jau atstatytą pilį pasakojo V.Poviliūnas, primindamas, kad Medininkų pilis ir 1967-74 m. priklausė Trakų istorijos muziejui.
Dar visiškai neseniai pilies teritorijoje galėjo lankytis bet kas, čia ganėsi karvės. Šiandien vaizdas jau kitoks – senieji mūrai sutvirtinti, uždengti čerpių stogeliais, atstatytas donžonas. Jame įsikūrė keturios ekspozicijų salės.
Eksponuojami ginklai, sidabras ir medžioklės trofėjai
Apatiniame aukšte – tai, kas nebijo drėgmės. Čia eksponuojamos patrankos, kurias galima paliesti, jos gali ir iššauti, akmeniniai sviediniai, archeologiniai radiniai. Taip pat supažindinama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūro pilimis, sudariusiomis gynybinių įtvirtinimų sistemą.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./A.M.Brazausko medžioklės trofėjai |
Antrasis aukštas skirtas karybai. Salę puošia didžiulis Giedriaus Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“, eksponuojami ginklai iš Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpio XIV-XVIII a. Trečiojo aukšto salėje – X-XX a. Lietuvos auksakalių sidabro dirbiniai. Ekspozicijoje išdėlioti papuošalai, stalo įrankiai, indai ir kiti gaminiai.
Ketvirtojo aukšto ekspozicija jau pristatyta visuomenei. Tai prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir medžioklės peilių kolekcija. Iš donžono apžvalgos aikštelės atsiveria Medininkų apylinkių panorama.
Trūksta tyrimų
Radiniai pavieniai, nes ir tyrinėjimai vyko fragmentiškai, – apgailestavo V.Poviliūnas.
Ekspozicijoje galima bus rasti ir vieną kitą daiktą, rasta Medininkų pilies teritorijoje. V.Poviliūnas apgailestauja, kad radiniais pilies teritorijoje pasigirti negali, kadangi išsamių archeologinių tyrinėjimų čia niekada nebuvo. „Radiniai pavieniai, nes ir tyrinėjimai vyko fragmentiškai. Gal ateityje, kai turėsime daugiau lėšų, tyrinėjimai bus išsamesni, tuomet turėsime platesnę radinių ekspoziciją“, – vilties nepraranda Trakų istorijos muziejaus vadovas.
Lėšos archeologiniams tyrinėjimams buvo numatytos ir pilies atstatymo pirmojo etapo projekte. Tačiau valdininkai nusprendė, kad tokie darbai neturėtų būti kompensuojami, nors rekonstruojant senąsias pilis, dvarus be archeologinių kasinėjimų sunku ir žingsnį žengti. Tai muziejus turėjo daryti iš savo lėšų, o muziejai, kaip žinia, ne bankai, gausiais biudžetais negali pasigirti. Tad tebuvo kasinėjama tik tose vietose, kur tiesti komunikacijos tinklai ar vyko panašūs darbai.
Projekto pirmojo etapo vertė – beveik 8 mln. Lt. Tai Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšos. Dar 400 tūkst. Lt buvo įsipareigojusi iš šalies biudžeto skirti Vyriausybė, tačiau pažadas taip ir liko pažadu, šią sumą teko savo kišenėje ieškoti Trakų istorijos muziejui. „Gerai, kad esame muziejus, kuris uždirba pinigų...“ – nelinksmai šyptelėjo direktorius.
Bus ir bokštai, ir kavinė
V.Poviliūno galvoje jau sukasi mintys apie tolesnius darbus Medininkų pilyje. Kai bus galima ir archeologinius tyrimus atlikti, ir bokštus atstatyti, jau nekalbant apie platesnį pilies pritaikymą turizmui. „Ekspoziciją jau turime, bet gal reikėtų įkurti senųjų amatų miestelį, kuris veiktų ištisus metus, galėtų atvažiuoti žmonės“, – svajonėmis dalinosi direktorius. Lėšų tolesniems darbų etapams tikimasi gauti iš ES fondų 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu.
Padaryti, kad objektas jau dabar pritrauktų kuo daugiau lankytojų, šiuo metu yra pagrindinis pilies valdytojų darbas. V.Poviliūnas įsitikinęs – atstačius pilį reikia žinoti, ko ir jos norime. „Kai kam gražu griuvėsiai, kai kam negražu, kai kam patinka, kai salės tuščios, kiti nori ekspozicijų. Bet aš manau, kad jeigu būtume kaip Anglija, Škotija ar Prancūzija, kur pilių yra tūkstančiai, tai galėtume turėti ir 90 proc. griuvėsių, o 10 proc. atstatytų pilių. O kai mes turime tik penkias pilis... Prabanga yra jas susitvarkyti, bet tai tampa traukos centru, atsiranda darbo vietų“, – kalbėjo Trakų istorijos muziejaus vadovas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Virginijus Poviliūnas |
V.Poviliūnas tikras – tokiai nedidelei gyvenvietei kaip Medininkai svarbu ir penkios naujos darbo vietos. Ateityje, tikimasi, idėjų pasiūlys ir verslininkai, kuriems čia atsivers veiklos galimybių plūstelėjus lankytojams.
Muziejus jau planuoja pilies teritorijoje įrengti kavinę ar bent pastatyti jai skirtą statinį, bus suvenyrų parduotuvėlė su lankstinukais apie pilį, atvirukais, medaliais, galbūt ir pašto skyrius, iš kurio bus galima išsiųsti Medininkų pilies antspaudu pažymėtą laišką, kaip daroma Trakuose.
Erdviame kieme ateityje atsiras ir stacionari scena. Tačiau kiemą išnaudoti įvairiems renginiams ketinama jau dabar. Medininkų pilies atidarymo iškilmes šeštadienį lydės viduramžių šventė „Medininkai XIV amžiuje“, organizuojama Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“.
Kiek lankytojų bus nuolat sulaukiama Medininkų pilyje, dabar vargu ar įmanoma suskaičiuoti. V.Poviliūnas viliasi, kad jų bus bent 10 ar 20 proc. tiek, kiek sulaukiama Trakuose. „Kad čia būtų antri Trakai, sunku tikėtis, bet lygiuotis yra į ką“, – optimizmo nestokojo paskutinius pasiruošimo štrichus Medininkų pilies atidarymui dėliojęs Trakų istorijos muziejaus direktorius.
