4,5 m ilgio ir 3 m pločio grindų mozaika buvo rasta didžiulėje kapo kriptoje, kuri rugpjūtį buvo aptikta šiauriniame Amfipolio mieste. Manoma, kad ji buvo sukurta IV amžiuje prieš mūsų erą.
Mozaikoje, sudėliotos iš baltų, juodų, mėlynų, raudonų, geltonų ir pilkų akmenėlių, taip pat pavaizduotas vežimas, vadeliojamas barzdoto vyro, ir graikų dievas Hermis, atsigręžęs į tą vyrą.
Kitoje mozaikos dalyje, nuvalytoje tik šią savaitę, vaizduojama vežime stovinti sielvartingo veido moteris, ištiesus vieną ranką.
Žymusis Persefonės pagrobimas
Mozaikoje pavaizduota jauna moteris palaidais raudonais plaukais, dėvinti baltą suknią ir papuošalą su brangakmeniais ant savo kairiojo riešo. „Akivaizdu, kad tai Plutono įvykdytas Persefonės pagrobimas“, – sakoma ministerijos pranešime.
Senovės graikų mitai byloja, kad mirusiųjų pasaulio dievas Hadas, romėnų vadintas Plutonu, pagrobė Persefonę, kad ji taptų jo žmona. Dzeusas, įkalbėtas sielvartaujančios Persefonės motinos Demetros, pasiuntė Hermį, kad šis ją sugrąžintų. Tačiau Hadas pirmiausiai davė jai suvaldyti raudonų granato – gyvybę simbolizuojančio vaisiaus – sėklų ir tokiu būdu užsitikrino, kad Persefonė kasmet sugrįžtų į jo karalystę bei dalį metų praleistų su juo.
Dar spėlioja, ką ras kape
Amfipolio kapavietės vyriausioji archeologė Katerina Peristeri ketvirtadienį sakė per spaudos konferenciją, kad tos mozaikos tema „aiškiai susijusi su mirtimi“.
„Tačiau šis scena pavaizduota tokioje mozaikoje, kuri yra unikali Graikijoje“, – pridūrė Kultūros ministerijos generalinė sekretorė Lina Mendoni.
Kol kas tebespėliojama, kas buvo palaidotas toje vietoje – galbūt Aleksandro Didžiojo žmona tapusi Baktrijos karalaitė Roksana, jo motina Olimpija arba kuris nors iš jo karvedžių.
„Kol kas per anksti sakyti, jog tai karališkasis kapas“, – pažymėjo K.Peristeri.
Tą kapą sudaro trys kriptos, iš kurių ištyrinėtos tik dvi. Trečiosios kriptos kasinėjimus archeologai pradės šeštadienį.
