Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta Lietuvos kooperatyvų sąjungos sandėliu, iki šiol ji gelžbetoninėmis perdangomis padalinta į tris aukštus, tokiu būdu sugriautas jos interjeras. Vienuolyno pastatų likimas nevienodas: vadinamasis vakarų vienuolyno namas Savičiaus g. 13 / Augustijonų g. 2 – restauruotas, jame įsikūrusios kelios įmonės, gyvenamieji butai. Tačiau kiti vienuolyno pastatai stovi apleisti.
Bažnyčios šventorius ir vienuolyno kiemas šiuo metu tarnauja kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Bažnyčios bokštas išnuomotas mobiliojo ryšio operatoriui „Bitė“, prie jo pritvirtinti siųstuvai.
Prasčiausias vaizdas – prie Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) prisišliejusiame pietiniame vienuolyno name. Iš jo likusios tik sienos ir stogas, pastatas apžėlęs krūmais, jo viduje krūvos šiukšlių. Šalia pastato guli nežinia kaip čia atsidūrusi valtis. Nors šis vienuolyno namas nėra autentiškas – perstatytas XX a., jis įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Mato Noreikos/15min nuotr./Buvusio vienuolyno kieme – nežinia kaip čia patekusi valtis. |
Pirmaisiais nepriklausomybės metais Vilniaus savivaldybė perdavė vienuolyno ansamblį Lietuvos katalikų mokytojų sąjungai (LKMS), kuri ketino steigti katalikišką gimnaziją. Tačiau per keliolika metų gimnazija įsteigta nebuvo, o vakarinis pastatas – parduotas, nors LKMS ir neturėjo teisės parduoti ne savo pastatą – taip vėliau nusprendė teismas.
LKMS buvo priteista valstybei sumokėti 1 mln. litų (už tiek buvo parduotas vienuolyno pastatas), o likęs ansamblis atiteko Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri pastatus ketina panaudoti švietimo reikmėms, o bažnyčią pritaikyti renginiams. Su tuo sutiko ir Vilniaus arkivyskupijos kurija, nes susigrąžinti maldos namus teisinių galimybių nėra – iki sovietų okupacijos pastatai priklausė ne bažnyčiai, o Stepono Batoro universitetui.
Kaip teigia ŠMM Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė, dviejų pastatų – rytų vienuolyno namo Savičiaus g. 17 / Bokšto g. 15 ir jau minėto Bokšto g. 17 būklė turėtų pagerėti artimiausiu metu. Pirmąjį jau 2014-aisiais ketinama restauruoti ir perduoti Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuris šiuo metu glaudžiasi Mykolo Romerio universiteto patalpose. Pastato rekonstrukcija jau turėjo prasidėti, tačiau dėl skundų užsitęsė viešųjų pirkimų procesas.
Antrasis pastatas, išsprendus jo nuosavybės klausimą (šiuo metu jis priklauso valstybei, bet ne ŠMM), turėtų būti taip pat rekonstruotas ir atiduotas VDG, kurioje, pasak M.Jakštonienės, jau dabar trūksta klasių.
Tačiau bažnyčiai ir namui Augustijonų g. 4 dar teks palūkėti. M.Jakštonienės teigimu, tam reikalingos didelės investicijos, be to, nėra tokių skubių svarbių įsipareigojimų.
„Esame pasirašę preliminarų susitarimą su arkivyskupija, kad mes ten kazino nestatysim ir apskritai, kai kažką darysim, su jais tarsimės. Aš manau, kad ten galėtų būti kažkas panašaus, kaip šv. Kotrynos bažnyčioje. Ten galėtų vykti parodos ir kitokie meniniai projektai“, – sakė M.Jakštonienė ir pridūrė, kad bažnyčia vis dėlto yra paskutinis dalykas šiame ansamblyje, į kurį valstybė dės pinigus.
Mato Noreikos/15min nuotr./Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios šventorius – automobilių stovėjimo aikštelė. |
Juo labiau dėl to, kad nėra aišku, ar ją įmanoma rekonstruoti ir nugriauti gelžbetonines perdangas – pati M.Jakštonienė sakė mačiusi sovietmečiu darytų tyrimų rezultatus, kuriuose teigiama, kad tokiu atveju pati bažnyčia greičiausiai sugriūtų: „Bet kokiu atveju būtų daromi nauji tyrimai, būtų žiūrima, galima ar negalima griauti perdangų. Idealu būtų atkurti autentiką, bet ne visada tai įmanoma.“ Tiesa, anot ŠMM darbuotojos, net ir su perdalijimais bažnyčią galima gražiai panaudoti.
Augustijonų g. 4 galėtų įsikurti nedidelė ŠMM pavaldi įstaiga, tačiau tai taip pat paleikama tolimesnei ateičiai. Planuose yra ir rytų vienuolyno namo fligelio, kurio vietoje dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė, atstatymas. Pasak M.Jakštonienės, papildomos patalpos praverstų tiek EHU, tiek pačiai ŠMM.