Šypsodamasis 79 metų amerikietis Leonas Gerstenas apkabino susijaudinusį 81 metų Czeslawą Polziecą, kurio tėvai per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo penkis žydus, ir spaudė jam ranką.
L.Gerstenas, stebint daugybei kamerų, Cz.Polziecą sutiko po jo varginančio skrydžio per Atlantą, Niujorko tarptautiniame Johno F.Kennedy oro uoste drauge su savo vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais.
Tai buvo jaudinantis momentas abiem pagyvenusiems vyrams, kurie abu vilkėjo tvarkingus kostiumus. Jie išsiskyrė 1944-aisiais, kai vienam jų buvo 10, o kitam – 11 metų, sovietų kariams įžengus į jų kaimą Lenkijoje.
„Tarsi vėl reiktų susipažinti, – laukdamas svečio žurnalistams sakė L.Gerstenas. – Man ir mano vaikams jie yra didvyriai.“
L.Gerstenas, jo motina, teta, dėdė ir pusbrolis toje stoginėje Polziecų ūkyje su kukliu dviejų kambarių namu slapstėsi nuo 1942 iki 1944 metų.
Cz.Polziecas, kuris vėliau gyveno sovietų okupacijos sąlygomis ir tarnavo lenkų armijoje, iš L.Gersteno, pedagogikos psichologo, šypsodamasis priėmė gėlių puokštę.
Cz.Polziecas sakė, kad jam buvo liepta niekada nekalbėti apie šeimos svečius žydus. Jei kas nors būtų sužinojęs, tai būtų reiškę mirtį abiem šeimoms, tačiau jo tėvai buvo tiesiog dori žmonės, bandantys elgtis teisingai, sakė jis.
„Esu labai laimingas, kad po 69 metų buvimo Lenkijoje pagaliau susitikau su savo draugu, – sakė jis. – Dievas išsaugojo mus visus.“
Naciai okupuotos Lenkijos Frystako mieste 1942 metų liepą suėmė ir nužudė daugelį žydų, tarp jų – L.Gersteno senelius.
Šeimos nariai laiką leido rinkdami utėles iš vienas kito galvų, fantazuodami apie geresnę ateitį ir padėdami nudirbti darbus tvarte.
L.Gersteno motina Frieda pabėgo iš geto apsimetusi katalike, su kryželiu ant kaklo.
Anksčiau ji prekiaudavo eidama iš namų į namus ir dabar apėjo visus savo klientus, prašydama, kad ją priimtų.
Daugelis atsisakė, bet Maria ir Stanislawas Polziecai ją priėmė, nors buvo neturtingi ir patys turėjo penkis vaikus.
Ši labai tikinti katalikų šeima įrengė po žeme bunkerį, kuriame galėjo pasislėpti penki žydai, jeigu kada nors užeitų naciai. Virš bunkerio buvo pastatytas aruodas grūdams.
Polziecų vaikai kas savaitę atnešdavo jiems po duonos kepalą ir rinkdavo miške grybus sriubai.
Vieną siaubingą dieną nacių kolaborantai surengė reidą tame ūkyje. L.Gerstenas ir jo šeima gūžėsi bunkeryje, o Stanislawas buvo negailestingai mušamas, bet savo svečių neišdavė.
Dvejus slapstymosi metus galimybių stumti laiką buvo nedaug. „Neturėjome žaislų, neturėjome knygų, neturėjome nieko, su kuo būtų galima žaisti, tad galėjome tik stebėti, kaip vorai gaudo muses“, – pasakojo L.Gerstenas.
Šeimos nariai laiką leido rinkdami utėles iš vienas kito galvų, fantazuodami apie geresnę ateitį ir padėdami nudirbti darbus tvarte.
„Gyvenome su viltimi. Vaikystėje turėdavau tą nemirtingumo pojūtį. Mintis, kad mane nušauna ir aš mirštu, neateidavo man į galvą“, – pasakojo jis.
Po karo L.Gerstenas emigravo į Niujorką. 1998-aisiais jis susitiko su viena iš keturių Czeslawo seserų, kuri atvyko į JAV dirbti namų tvarkytoja, bet pokalbis buvo sunkus, nes L.Gerstenas nebekalba lenkiškai.
Mirus jo motinai, abiejų šeimų ryšiai nutrūko.
Dabar jis nusiveš Czeslawą namo į Long Ailendą ir drauge švęs žydų Hanuką bei amerikiečių Padėkos dieną.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai išžudė 6 mln. žydų, kurių daugiau kaip pusė buvo Lenkijos žydai.
L.Gerstenas turi penkis vaikus, 34 vaikaičius ir devynis provaikaičius. Kolumbijos universitete jis yra apsigynęs daktaro laipsnį.
Po tarnybos armijoje Cz.Polziecas dirbo saugumo srityje. Jis yra vedęs ir turi dvi dukteris.
L.Gerstenui ir Cz.Polziecui susitikti padėjo fondas „The Jewish Foundation for the Righteous“, kuris teikia finansinę pagalbą maždaug 650-čiai pagyvenusių ir nepasiturinčių žydų gelbėtojų Europoje.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai išžudė 6 mln. žydų, kurių daugiau kaip pusė buvo Lenkijos žydai. Tarp Holokausto aukų yra L.Gersteno tėvas, sesuo ir trys broliai.
