Vyskupas Richardas Williamsonas praėjusį mėnesį savo skandalingais pareiškimais sukėlė didelį triukšmą, kurį dar labiau paaštrino popiežiaus Benedikto XVI sprendimas atšaukti vyskupui taikytą ekskomuniką. R.Williamsonas tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais naciai nežudė žydų dujų kamerose.
Anksčiau šį mėnesį R.Williamsonas buvo atleistas iš vienos Argentinos kunigų seminarijos, esančios už 40 kilometrų į vakarus nuo Buenos Airių, kurioje šis dvasininkas ėjo vadovo pareigas.
Argentinos vidaus reikalų ministras Florencio Randazo paskelbė, kad nacionalinė imigracijos tarnyba nurodė R.Williamsonui per dešimt dienų išvykti iš šalies, „nes buvo pasirašytas išsiuntimo dekretas“.
Argentinos vyriausybė pareiškė, jog dvasininko teiginiai „labai sukrėtė Argentinos visuomenę, žydų tautybės asmenis ir visą žmoniją, nes buvo neigiama įrodyta istorinė tiesa“.
Vyriausybė taip pat nurodė, kad R.Williamsonas pateikė klaidingą informaciją Argentinos imigracijos tarnyboms.
„Vyskupas ne kartą nuslėpė tikrąją priežastį, kodėl jis nori pasilikti šioje šalyje“, – sakoma vyriausybės pranešime.
Anksčiau šį mėnesį R.Williamsonas buvo atleistas iš vienos Argentinos kunigų seminarijos, esančios už 40 kilometrų į vakarus nuo Buenos Airių, kurioje šis dvasininkas ėjo vadovo pareigas.
Konservatyviųjų katalikų Šv. Pijaus X kunigų brolijos Pietų Amerikos skyrius pareiškė, kad R.Williamsono komentarai „jokiu būdu neatspindi mūsų kongregacijos pozicijos“ ir kad šis vyskupas „negali kalbėti Bažnyčios vardu klausimais, nesusijusiais su tikėjimu ir dorove“.
Buenos Airių sprendimą išsiųsti iš šalies skandalingąjį dvasininką pagyrė didžiausia Pietų Amerikoje Argentinos žydų bendruomenė, kurią sudaro apie 300 tūkst. žmonių.
R.Williamsonas buvo vienas iš keturių Prancūzijos arkivyskupo Marcelio Lefebvre'o įkurtam dvasininkų judėjimui priklausiusių vyskupų, kuriems Benediktas XVI praeitą mėnesį panaikino prieš 20 metų paskelbtą ekskomuniką.
Pontifikas šį sprendimą priėmė siekdamas užglaistyti nesutarimus su ultrakonservatyviu judėjimu, protestuojančiu prieš Katalikų Bažnyčios skelbiamus platesnius ekumeninius principus, ypač dėl 1962-1965 metais vykusio Vatikano II Susirinkimo nutarimo atsisakyti tradicinių mišių lotynų kalba.
Tačiau praėjus dviem dienoms po ekskomunikos atšaukimo 68 metų R.Williamsonas duodamas interviu Švedijos televizijai SVT pareiškė: „Manau, jog dujų kamerų nebuvo“.
„Manau, kad nacių koncentracijos stovyklose žuvo 200-300 tūkst. žydų, tačiau nei vienas iš jų (nežuvo) dujų kamerose, – pridūrė jis. – Nei vienas žydas nežuvo dujų kamerose. Visa tai melas, melas, melas!“
Interviu Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ vyskupas sakė, kad savo teiginių apie dujų kamerų, kuriose naciai naikino žydus, nebuvimą išsižadės tik tada, kai jam bus pateikti istoriniai įrodymai.
„Jei gausiu įrodymus, tada pakoreguosiu (ankstesnius pareiškimus)... Bet tai užims laiko“, pareiškė jis.
Konservatyviosios katalikų organizacijos neretai pakliūva į skandalus dėl ryšių su naciais arba dėl jų pažiūrų į nacių veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą.
Lefevrininkų organizacijos Italijos skyrius anksčiau šį mėnesį paskelbė nutraukęs visus ryšius su Italijos kunigu Floriano Abrahamowicziumi, kuris kritikavo Vatikaną ir sakė, kad dujų kameros nacių mirties stovyklose buvo naudojamos tik „dezinfekcijai“.
