– Kodėl pasirinkote istorijos studijas ir ar, Jūsų manymu, vertas jas rinktis šiandien?
– Istoriją pasirinkau Sąjūdžio laikais. Tuo metu stojant į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą buvo didžiausias konkursas, nes visi norėjo sužinoti tikrąją Lietuvos istoriją, tad motyvacija buvo pakankamai aiški. Be to, su profesoriumi Alfredu Bumblausku susidūriau dar dešimtoje klasėje ir jo istorijos būrelio paskaitos apie Lietuvos istoriją pavergė vaizduotę. Taip pat dar mokantis mokykloje teko kasinėti Kernavėje su profesoriumi Aleksandru Luchtanu. Istorija buvo senas mano pomėgis ir anuomet pasirinkti šias studijas atrodė tiesiog natūralus sprendimas.
Svarbiausias šios disciplinos privalumas – ji išmoko mąstyti ir analizuoti. Istorija leidžia lyginti įvairiausius procesus, reiškinius. Įvairius šaltinius istorikas vertina ne tik chronologiškai ir sistemiškai, bet ir analizuoja, ką jie reiškia laike ir erdvėj.
Istorikui reikia mokytis visą gyvenimą: kalbų, naujų tyrimo metodų, tarpdisciplininių dalykų. Jis turi išmokti valdyti savo tyrimo procesą, įtraukti skirtingus kontekstus – šie gebėjimai tampa naudingi ir daugelyje kitų sričių.
Istorikui reikia mokytis visą gyvenimą: kalbų, naujų tyrimo metodų, tarpdisciplininių dalykų. Jis turi išmokti valdyti savo tyrimo procesą, įtraukti skirtingus kontekstus – šie gebėjimai tampa naudingi ir daugelyje kitų sričių.
– Ar tapus vyriausiuoju prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju stipriai pravertė istorijos žinios?
– Lyginamosios istorijos studijų ir disertacijos tyrimo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose galėjau studijuoti vadybos, ekonomikos, finansų ir kitų dalykų. Susidomėjau ekonomika, o vėliau gavau galimybę dirbti Nyderlanduose ABN AMRO banke ir gilinti savo žinias finansų ir vadybos srityje siekiant MBA (verslo vadybos magistro) Roterdamo verslo mokykloje. Ši kombinacija tarp istorijos ir finansų bei verslo vadybos leidžia sėkmingai dirbti esamose pareigose.
– Ką dabar patartumėte stojantiesiems į aukštąją mokyklą?
– Kiekvienas žmogus turi įvertinti savo vertybes, apsvarstyti, ko jis nori pasiekti gyvenime ir pagal tai rinktis specialybę. Faktas, jog norintys studijuoti istoriją ir vėliau profesionaliai dirbti istorijos srityje, turi būti kantrūs, pasiryžę mokytis sudėtingus tarpdisciplininius dalykus visą gyvenimą.
Tas, kas nusprendžia, kad jam toks gyvenimo būdas yra patrauklus, o darbštumo siekiant atsakymų netrūksta – tikrai gali daug pasiekti. Lietuvos istorija slepia daug mažai tyrinėtų temų, ypač socialinės, šeimos, ekonomikos istorijos srityse.
Bet akivaizdu, kad giluminiu lygiu Lietuvos visuomenės struktūros, šeimos modeliai, ekonominiai santykiai, kultūra visada buvo Vakarų Europos civilizacijos dalis. Tą turime pristatyti pasauliui. Galima tyrinėti daug įdomių dalykų, čia niekad nebus nuobodu. Dabartinėmis sąlygomis auga ir politinės istorijos interpretacijos svarba.
– Ar jūsų supratimas apie Lietuvos praeitį pasikeitė studijuojant istoriją Vilniaus, o vėliau ir kituose Vakarų universitetuose?
– Istorijos studijos leido geriau suprasti, kodėl skiriasi šalių vystymosi trajektorijos ir kaip Lietuva nuo seno priklausė europinei civilizacijai. Profesorių Edvardo Gudavičiaus ir Alfredo Bumblausko tyrimai leido geriau suprasti Lietuvos vietą Europoje.
Studijos užsienyje leido susipažinti su dar įvairesniais tyrimo metodais ir požiūriais. Ypač įdomu buvo atrasti institucinę ekonomiką ir prieiti išvados, kad mūsų giluminės visuomenės struktūros ar institucijos buvo ir yra europinės, ir tai leido mūsų tautai išgyventi ypač sudėtingą devynioliktą amžių ir sovietų laikus.
***
Istorijos katedra, kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys, buvo įkurtas 1783 metais. Tačiau atskiras Istorijos fakultetas Vilniuje įkurtas tik 1968 metais, padalinus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakultetą į du. Šiuo metu Istorijos fakultete veikia keturios katedros: Archeologijos, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos, Naujosios istorijos bei Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros.
Apie studijas VU Istorijos fakultete daugiau galite sužinoti: http://www.if.vu.lt/studijos/priemimas