„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Istorija: Kauną nuo potvynių išgelbėjo hidroelektrinė

Potvynio užklupti Kauno ir pakaunės gyventojai tikina to nematę dešimtmečius. Nuo ilgus metus miestą varginusių pavasarinių potvynių laikinąją sostinę išvadavo 1955 metais pradėta statyti ir po kelerių metų baigta Kauno hidroelektrinė (Kauno HE).
1926 metų potvynis užtvindė Jonavos gatvę
1926 metų potvynis užtvindė Jonavos gatvę / Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvų nuotr.

Miesto istorija besidomintis kaunietis Jonas Palys pasakojo, kad iki elektrinės statybų dažno kauniečio kieme būdavo valtis. Pavasariniai potvyniai, kurių metu būdavo užliejama nemaža dalis Kauno senamiesčio, centro ir kitų miesto vietų, ilgus metus buvo kasmetinis kauniečių galvos skausmas.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvų nuotr./1926 metų potvynis sugriauna Vilijampolės tiltą
Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvų nuotr./1926 metų potvynis sugriauna Vilijampolės tiltą

„1926 metais potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus. Potvynis kilo ir 1931 metais, o 1946-aisiais buvo pats didžiausias. Tų metų vandens lygį rodo žymos ant Centrinio Kauno pašto ir savivaldybės pastato, – pasakojo J.Palys. – Didesnių potvynių metu būdavo užliejama visa žemutinė miesto dalis: Šančiai, Marvelė, Senamiestis ir centras iki Laisvės alėjos, Jonavos gatvė ir Vilijampolė“.

Pasak istoriko, potvynis miestą nuniokodavo mažiau nei gaisras. Tačiau vandens nuplautų medinių namų netrūkdavo. „Paskutinis potvynis, kurį žmonės dar atsimena buvo 1956 ar 1958 metais. Vėliau, pradėjus pilnu pajėgumu veikti Kauno HE, miestas visiškai išsivadavo nuo potvynių.

Kaip ir planuota statant Kauno HE, prie hidroelektrinės esančiame tvenkinyje lieka ir ištirpsta vidurinio Nemuno ruožo ledai. Žiemą pro turbinas teka šiltesnis vanduo iš gilesnių tvenkinio sluoksnių, todėl paprastai upės ruožas miesto ribose neužšąla, o žemiau Kauno nesusidaro ledo kamščiai, dėl kurių anksčiau pakildavo upės vandens lygis.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvų nuotr./1926 metų potvynis Kauno senamiestyje
Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvų nuotr./1926 metų potvynis Kauno senamiestyje

Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos viršininkas Jonas Griškevičius pasakojo, kad, nors Kauno HE, apsaugo Kauną nuo kasmetinių potvynių, buvo metų, kai miestui teko sprogdinti ledų sangrūdas, kad miesto neužlietų Neryje ar Nemune pakilęs vanduo.

Paskutinį kartą ledų sangrūdos Kaune sprogdintos 1996 metais. Po metų, 1997-aisiais, Nemuno vanduo vėl buvo pakilęs ir pasiekęs Vytauto bažnyčios slenkstį. Tačiau tuomet nuspręsta nuo galimo potvynio gelbėtis kitaip: buvo atidarytos trys Kauno HE pralaidos, dirbo keturios turbinos, kurių kiekviena išleidžia apytikriai 170 kub. m. per sekundę. Tai padėjo apsisaugoti nuo nelaimės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau