Jau žiovaujate? Be reikalo. Net ir elementarus laiko praleidimas, toks kaip televizijos serialų žiūrėjimas, gali skatinti susidomėjimą istorija.
Televizijos serialų bumas stipriai pasireiškė dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kuomet žanro populiarintojai meksikiečiai į rinką ėmė leisti vadinamąsias „muilo operas“ atradusias savąją nišą ir Lietuvoje. Ilgus metus už geležinės uždangos gyvenusiai šaliai, daugiausia pažinojusiai sovietinės mašinos kurtą tikrovę, „muilo operos“ tapo pažintimi su Lotynų Amerika.
Ko gero, dailiosios lyties atstovės prisimins vienus pirmųjų serialų, tokius kaip „Marija Mersedes“ (ispaniškai María Mercedes), „Marimar“, „Rozalinda“ (ispaniškai Rosalinda) ir kitus. Meksikietiškos meilės istorijos, kuriose pagrindinė herojė moteris visada tyros sielos mergina, iš neturtingos šeimos, įsimylinti vaikiną, neatitinkantį savo socialinės klasės. Visą istoriją lydi intrigos, pinklės, meilės trikampiai, bandymai pakenkti, ligoninės, amnezijos, kalėjimai, dingę vaikai, netikėti linkimo vingiai, atpildas nedorėliams ir patetiškoji, „gyvenpo ilgai ir laimingai“ serialo atomazga. Išryškinamas šalies religingumas, nacionaliniai patiekalai, gyventojų tradicijos. Būtent per tai buvo kuriama pažintis su tolimąja Pietų Amerika.
Meksikietiškų serialų epidemija apėmė ir kita Lotynų Amerikos valstybes.
Meksikietiškų serialų epidemija apėmė ir kita Lotynų Amerikos valstybes valstybes: Argentiną, Venesuelą, Kolumbiją. Čia buvo kuriami analogiški scenarijai.
Ilgą laiką minėtosios šalys buvo bene vienintelės populiarių serialų kūrėjos ir tiekėjos, tačiau vėliau populiarius serialus imta kurti ir kitose šalyse.
„Daktarės Kvin“ svarba
Amerikiečių kurti televizijos serialai „Žavūs ir drąsūs“ bei legendinė „Santa Barbara“ pažindino su amerikietiškąja kultūra, tačiau bene labiausiai su šalies istorija supažindinęs serialas buvo 1993-1998 metais transliuotas „Daktarė Kvin“ (angliškai Dr. Quinn, MedicineWoman).
Stipriausiai rampos šviesa apšvietė pagrindinę heroję Mikaelą Kvin, kilusią iš pasiturinčios šeimos, palikusią Bostoną ir persikėlusią į civilizacijos menkai tepaliestą Laukinių Vakarų kraštą – Koloradą. Jame jos laukė sunki užduotis – įsilieti į miestelio gyvenimą, užauginti tris jai atitekusius vaikus bei kovoti už visų žmonių teises.
Serialas apima laikus po JAV Pilietinio karo, kuomet šalis buvo valdoma demokratų vyriausybės. Išryškinami stereotipai apie moteris medikes, o taip pat rodoma, kokios ribotos galimybės dailiosios lyties atstovėms buvo užsiimti kitokiomis,„vyriškomis“ profesijomis; verslu, laikraščių vyriausiojo redaktoriaus pozicijomis ar turėti balso teisę. Kone feminizmo ištakos Laukiniuose Vakaruose.
Taip pat seriale vystoma vietinių JAV gyventojų – indėnų padėties siužetinė linija, akcentuojamas tiek paprastų amerikiečių, tiek valstybinių institucijų, kaip kariuomenės požiūris. O šalia to įterpiami jų gyvensenos ypatumai, bendruomenės hierarchija, papročiai,požiūris į supančią aplinką.
Šalia to, minima juodaodžių segregacijos problema, Kuklusklano arba „KKK“ susikūrimas, jo vykdyti juodaodžių persekiojimai, turto naikinimas.
Panašaus pobūdžio buvo ir kitas amerikiečių serialas „Namelis prerijose“ (angliškai: Little House on the Prairie), apimantis XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios laikotarpį ir akcentuojantis panašaus pobūdžio problemas.
Paplito ir Europoje
Europoje serialų kūrimas nebuvo svetimas reiškinys. Austrijoje 1994 metais pradėtas rodyti (ir teberodomas) serialas apie keturkojį detektyvą „Komisaras Reksas“ . Vokietijoje 1996 metais pirmąją seriją išvydo ilgametis, kriminalinis serialas „Kobra 11“ (vokiškai: AlarmfürCobra 11 – Die Autobahnpolizei), kuris tebekuriamas ligi šiol.
Šiuose serialuose atspindėti įvykiai istorijos populiarinime suvaidino gana epizodinį vaidmenį, tačiau per kriminalinę prizmę reflektavo Vokietijos ir Austrijos dešimtojo dešimtmečio raidą.
„Dautono abatija“ – Didžiosios Britanijos XX a. I pusės istorijos vadovėlis
Serialų kūrimo iniciatyvos nesvetimos ir ne kontinentinei Europai. Didžiojoje Britanijoje nuo 1960-ųjų metų kuriamas serialas „Karūnacijos gatvė“ (angliškai: Coronation Street), kuriame daugiau kaip 57 metus pasakojama apie darbininkų klasę, gyvenančią Mančesteryje. Tai ilgiausiai rodomas televizijos serialas šalyje. Veikėjų gyvenimai iliustruoja socialinio gyvenimo raidą Didžiojoje Britanijoje, kuri per tiek dešimtmečių nuolatos kito. Per serialo egzistavimą užaugo ne viena karta.
Bene labiausiai įvairius istorinius įvykius, procesus, niuansus iliustruojantis serialas – „Dautono abatija“ (angliškai: Downton Abbey). Serialas buvo pradėtas rodyti 2010 ir kurtas penkerius metus. Ironiška, tačiau serialas, rodytas 11 kartų trumpiau nei „Karūnacijos gatvė“, IMDB svetainėje turi kur kas aukštesnį įvertinimą – 8,7 prieš 5,8 balo.
Intrigos, vidiniai nesutarimai tiek aukštuomenės, tiek ir varguomenės sluoksniuose, kurių centras – įstabaus grožio rūmai.
„Dautono abatija“ – tai istorija apie britų aristokratų giminę (Krolių šeimą, angliškai: Crawley) ir jų tarnus. Intrigos, vidiniai nesutarimai tiek aukštuomenės, tiek ir varguomenės sluoksniuose, kurių centras – įstabaus grožio rūmai, seriale vadinami „Dautono rūmais“. Tikrasis jų pavadinimas yra Highclere Castle.
Didžioji Britanija turi turiningą ir išsamią istoriją. „Dautono abatijoje“ galima susipažinti su XX amžiaus I-osios pusės šalies istorija. Tiek visuomeniniais įvykiais, tradicijomis, socialiniais reiškiniais, tiek kultūriniais, tokiais kaip džiazo muzikos gimimas ir sklaida bei technikos naujovėmis, atėjusiomis į kilmingųjų ir tarnų gyvenimą. Serialas pradedamas 1912 metais balandžio 14-15 dieną, sužinojus apie „Titaniko“ katastrofą. Kroliai sužinojo, kad būsimas šeimos grafo titulo paveldėtojas plaukė tuo laivu ir nuskendo. Minimos nelaimės detalės, plaukusiųjų skaičius, tragiškos pasekmės. Tokiu būdu buvo pateikiamas pavyzdys, kaip kilmingųjų titulų bei valdų paveldėtojų mirtys paveikė įpėdinystės paieškas.
Vėliau – 1914 metai. Minimas birželio 28-osios teroristinis išpuolis, kuris buvo laikomas vienu iš pretekstų pradėjusių Pirmąjį pasaulinį karą, tai Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando ir jo žmonos nužudymas. Aktualizuojamas ir akcentuojamas anglų kilmingųjų sluoksnių požiūris į šį incidentą.
1917-ieji. Neramumai Rusijoje. Minima vasario revoliucija, vėliau ir spalio, sulaukusi palaikymo Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, net ir seriale socialistinės idėjos greitai prarado žavesį.
1918-aisiais metais Dautono abatijoje ima mažėti slaugomų kareivių, minimi Vokietijos nuostoliai, jos sąjungininkių kapituliacijos, o galiausiai ir jos pačios, kas reiškė Pirmojo pasaulinio karo baigtį.
Seriale minimi ir buvę kariniai konfliktai, kaip kad 1899–1902 metais vykęs karas tarp anglų ir būrų, po kurio Didžiajai Britanijai atiteko Transvalio ir Oranės respublikos (teritorijos, esančios dabartinėje Pietų Afrikos Respublikoje).
1923 metais ima ryškėti ir naujojo politinio konflikto užuomazgos. Seriale minimas per stiprus Antantės šalių (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos) vykdytas Vokietijos demilitarizavimas, sumenkinimas. Vokiečių revanšistinių nuotaikų gimimas, kurį skatino po truputį vis labiau populiarėjantys naciai su Adolfu Hitleriu priešakyje. Minimas jų 1923 „Alaus pučas“, kuriame žuvo vienas iš serialo herojų.
Lietuvos istorija serialuose
Lietuvoje serialai imti kurti dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje. 1964 metais buvo pradėtas rodyti pirmasis šeiminis – situacijų komedijos žanro serialas „Petraičių šeimoje“. Šviesaus atminimo Galinos Dauguvietytės režisuotas kūrinys buvo transliuojamas gyvai, vakarais. Sovietinės kasdienybės veidrodis buvo ypatingai mėgstamas Lietuvos KP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus.Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pirmasis tokio pobūdžio televizijos kūrinys, sulaukė didžiulio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Žurnalistai serialą „Petraičių šeimoje“ plačiai aktualizuodavo tiek vietinėje spaudoje, tiek ir Maskvos, Čekoslovakijos, Lenkijos laikraščiuose. Daugelis stebėjosi, kaip tokio pobūdžio serialas galėjo būti rodomas net aštuonerius metus iki pat 1972-ųjų metų ir nepakliūti į socrealistinės cenzūros gniaužtus. Pasikeitus politinei situacijai, Petrui Griškevičiui tapus Lietuvos komunistų partijos vedliu bei sustiprėjus spaudos, žodžio, minties laisvės apribojimams, serialas nebebuvo rodomas toliau.
Galina Dauguvietytė režisavo ir kitą palankiai žiūrovų sutiktą serialą „Sveika, Irena“, kuris buvo rodomas 1984-1985 metais. Dviejuose serialo sezonuose, perteiktuose situacijų komedijos stiliumi, buvo narpliojamas temos, vėlgi susijusios su tuometinėmis sovietinio gyvenimo aktualijomis. Humoro forma, išlaikant pusiausvyrą tarp cenzūros keliamų reikalavimų ir bandant išlikti sąžiningiems, buvo perteikiamos ir sistemos ydos, apėmusios visas gyvenimiškas sritis: politiką, kultūrą, socialinę ir visuomeninę puses.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, serialai nebuvo užmiršti. Vienas pirmųjų (šalia 1992 metais pradėto transliuoti „Mudu abudu“ bei „Mudu abudu ir kiti“), buvo 1993 metais pradėtas rodyti Sauliaus Vosyliaus režisuotas serialas „Giminės“. Jame pažintis su krašto istorija buvo pateikiama per lietuvišką kaimą, vienos šeimos – Šepučių dviejų kartų gyvenimiškus niuansus, pastarųjų konfliktus, kurie aktualizavo ir neseniai nepriklausomybę atgavusios Lietuvos problemas, kaip kad įsisiautėjusius banditus, jų terorizavimus dėl žemės atgavimo ir pan. S.Vosyliaus kurtame seriale „Giminės“ visuose šešiuose jo sezonuose meistriškai atsispindėjo tai, kas tuo metu dėjosi Lietuvoje. Dalis šių keblumų buvo atvaizduota seriale ir tapo savotišku metraščiu jaunosios kartos atstovams, o vyresniesiems priminimas to, kas įvyko jaunos šalies gyvenime prieš daugiau kaip dvidešimt metų.
Panašaus pobūdžio serialas „Naisių vasara“, kuris kūrė ir tebekuria mažo lietuviško kaimo įvaizdį, tuo tarpu 2003 – 2005 metais rodytas serialas humoristinis serialas „Miesčionys“ juoko forma išryškino tuometinius gajus miestiečių ir kaimiečių stereotipus, įsuktus į gyvenimiškas situacijas.
Tokie serialai kaip „Moterys meluoja geriau“, „Nekviesta meilė“, „Nemylimi“ (vėliau „Svetimi“ ir „Pasmerkti“), „Saldi nuodėmė“, „Mano mylimas prieše“, „Širdys paklydėlės“ ir pan. su lietuviškosios istorijos naratyvu ar juolab jo perteikimu mažai ką turi bendro, tačiau tolimesnėje laiko perspektyvoje taps metraščiu, užfiksavusiu tuometines lietuviškas madas, vyravusius stilius, lietuvaičių įvaizdžius, šalies vaizdus.
Kriminalines, politines realijas, tapusias jau Lietuvos istorijos dalimis yra užfiksavę tokie serialai, kaip: „Gedimino 11“, „Prokurorai“. „Gedimino 11“ – 2001 metais pradėtas rodyti serialas, kurtas remiantis didžiulio atgarsio sukėlusia „Mažeikių naftos“ istorija, o 2010 metais buvo rodytas jo tęsinys, paremtas kita, ne ką mažiau skandalinga „Leo LT“ istorija. „Mažeikių naftos“ tema buvo aktuali ir kitame kriminaliniame seriale „Prokurorai“, kurį rodė 2002 – 2003 metais, šalia pastarosios istorijos, seriale buvo akcentuotos ir kitos socialinės bėdos, kaip kad jaunų merginų išvežimas į užsienį verstis prostitucija, narkotikų prekyba bei vartojimas, vienkiemiuose gyvenančių senukų žudymas bei standartinis oligarchinių sindikatų konglomeratas ir jų įtaką visuomenėje.
Politinėmis, kriminalinėmis istorijomis įkvėptų serialų lietuviškoje padangėje būta nemažai.
Na, o karinės istorijos analais galima būtų laikyti 2007 – 2008 metais Raimondo Banionio kurtą serialą „Garbės kuopa“. Pastarasis buvo filmuojamas kone visoje Lietuvoje, o taip pat Kosove ir Tbilisyje. Dvejuose serialo sezonuose militaristine dvasia perteikiama tų dienų kariškių kasdienybė.
Bene didžiausią dėmesį tarpukario Lietuvos raidai bei įvykiams nužvelgti skiria serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“. Jame 12 serijų pateikti visi svarbiausieji Pirmosios Respublikos incidentai, pradedant Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymu ir kovoms su okupacinėmis jėgomis savanorių kariuomenės organizavimu, baigiat pirmosios sovietinės okupacijos pradžia.
Istorinių serialų bumas įgauna vis didesnį pagreitį. Šiais laikais jų kuriama tiek daug, kad tik spėk rinktis. Tai savotiškas būdas gilinti ar plėsti žinias vaizdingais, nebūtinai visada šimtu procentų atitinkančiais tikrovę, istoriniais įvykiais. Tokiu būdu istorija atgyja ne tik per sausus akademinius faktus ar vartant storas monografijas.
