Tautos istorinės atminties įstatymą dar praėjusios kadencijos metu užregistravo grupė Seimo narių.
Iniciatoriai tvirtina, kad projektą parengti juos paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valstybės egzistencijos pamatą. Jame išskirtos valstybės šventės, nustatoma, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys.
Projekto autoriai nori, kad tarybos sprendimai jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms.
„Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga", – aiškinamajame rašte rašo projektą stumiantys veikėjai.
Įstatymo projekte, kuriam praėjusią savaitę bendru sutarimu pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, numatoma įsteigti naują instituciją – Tautos istorinės atminties tarybą. Projekto autoriai nori, kad tarybos sprendimai jos įgaliojimų srities klausimais būtų privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Šį projektą pateikė buvęs Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Valentinas Stundys, į Seimą šią kadenciją nebepatekęs tautininkas Gintaras Songaila, jį taip pat pasirašė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, liberalsąjūdietis Algis Kašėta, socialdemokratas Juozas Olekas, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, praėjusios kadencijos parlamentarai, konservatorius Julius Dautartas, liberalcentristas Vytautas Bogušis, socialdemokratas Česlovas Juršėnas ir dabar darbiečiu tapęs Vidmantas Žiemelis.
Istorikas E.Aleksandravičius įsitikinęs, kad šio įstatymo projekto autoriai siekia, jog Lietuvoje būtų panašiai kaip Rusijoje, kuri turi komisiją, griežtai prižiūrinčią, kad istorikai nesiginčytų dėl istorijos.
Profesorius R.Petrauskas: Tai – noras sukurti kontrolės instituciją
Projekte kalbama apie kažkokią vieną tautos istorinę atmintį – tokio dalyko teoriškai nėra, egzistuoja įvairios istorinės atmintys, kurios tarpusavyje komunikuoja, vyksta dialogas, įstatymų, Konstitucijos rėmuose, neįžeidžiant vieni kitų, – sakė R.Petrauskas.
Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto dekanas, medievistas Rimvydas Petrauskas 15min.lt sakė, kad priėmus tokį teisės aktą, gresia labai blogi dalykai.
Profesoriaus įsitikinimu, tokių įstatymų idėja yra iš principo ydinga ir kelia grėsmę tiek Lietuvos demokratinei visuomenei, tiek pačiai istorinei atminčiai.
„Projekte kalbama apie kažkokią vieną tautos istorinę atmintį – tokio dalyko net teoriškai nėra, egzistuoja įvairios istorinės atmintys, kurios tarpusavyje komunikuoja, vyksta dialogas, įstatymų, Konstitucijos rėmuose, neįžeidžiant vieni kitų. Žinoma, valstybinės institucijos gali norėti, kad egzistuotų istorijos politika – dėl kalendorinių švenčių ir panašių dalykų. Tačiau tai turi atsirasti ne kažkokiose institucijose, kurios sudaromos politizuotai ir biurokratiškai, bet viešose diskusijose“, – sakė profesorius R.Petrauskas.
R.Petrauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šio teisės akto nebuvo rengiamos viešos diskusijos, nors jis ir liečia labai jautrius istorinius dalykus. Toks teisės aktas, istoriko įsitikinimu, pavojingas, nes atliepia vienos visuomenės grupės interesus: „Greičiausiai, tai yra noras sukurti tam tikras kontrolės institucijas. Taip pasireiškia demokratijos stoka.“
V.P.Plečkaitis: radikalios jėgos aktyvėja
Diplomatas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis 15min.lt teigė, kad Tautos istorinės atminties įstatymo projektas yra pasikėsinimas į žodžio ir minties laisvę. Juo bandoma įpiršti vieną nuomonę, kuri yra neva vienintelė teisinga. Tą nuomonę ir skleistų įkurta taryba.
Apskritai šiuo metu jaučiamas tautininkų ir radikalių jėgų suaktyvėjimas, jos nedidelės, bet jos aktyvios, ir jų aktyvumas dalį visuomenės užkrečia. Jos daro neigiamą poveikį augančiai kartai, – įsitikinęs V.P.Plečkaitis.
„Tačiau moksle visada egzistuoja kitokia nuomonė. Todėl projektas pavojingas. Jis kilo iš totalitarinio mąstymo. Mūsų jaunai demokratijai tokie įstatymai yra pavojingi, esu kategoriškai prieš“, – pabrėžė buvęs šalies ambasadorius Ukrainoje ir Šveicarijoje.
V.P.Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės nėra linkę mąstyti demokratiškai, nes yra autoritarinio sukirpimo. Jie, anot pašnekovo, kažkodėl mano, kad jų nuomonė – galutinė tiesa.
„Tai yra neteisingas kelias. Seimas, jeigu jis atstovauja demokratinei visuomenei, turėtų tokiems dalykams nepritarti, – pabrėžė jis. – Apskritai šiuo metu jaučiamas tautininkų ir radikalių jėgų suaktyvėjimas, jos nedidelės, bet jos aktyvios, ir jų aktyvumas dalį visuomenės užkrečia. Jos daro neigiamą poveikį augančiai kartai.“
