„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Istorikas Alfredas Bumblauskas apie 1863 metų sukilimą: Lietuviams tai įvykis iš herojiškų žygdarbių sąrašo

2013 metais sueina 150 metų nuo 1863 metų sukilimo. Abiejų Tautų Respublikos nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią Lietuvoje prasidėjo kovą, Lenkijoje – sausio 22-ąją, todėl iki šiol vadinamas Sausio sukilimu. Šios sukakties išvakarėse Lenkijos naujienų tinklalapis rp.pl pateikė išsamų interviu su Lietuvos istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Alfredas Bumblauskas
Alfredas Bumblauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos Seimas dar pernai 2013 metus paskelbė 1863 metų sukilimo metais. Anot A.Bumblausko, 1863-iųjų sukilimas patenka į herojiškų žygdarbių sąrašą, kuris apima laikus nuo pagoniškos Lietuvos iki pasipriešinimo sovietų valdžiai.

„Tam tikra prasme yra simboliška, kad didžiausioje Vilniaus aikštėje – Lukiškių aikštėje – veikė ir gestapo bei KGB kankinimų kameros, ir žuvo 1863 metų sukilimo Lietuvoje vedliai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas. Visa tai siejasi, taip žiūrime į istoriją“, – rp.pl sakė A.Bumblauskas.

Istorikas priminė, kad tarpukariu šis istorijos įvykis Lietuvoje buvo ignoruojamas, nes manyta, jog tai lietuviams svetima, susiję su lenkų laikais, kad sukilime kovojo tik lenkų bajorija ir sulenkėję lietuviai.

Negalima suvokti 1863-iųjų metų sukilimo nesiejant jo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Įsitikinęs žinomas Lietuvos istorikas.

Lenkijos žiniasklaidą domina ir Z.Sierakausko bei K.Kalinausko tautybės klausimai. Anot Lietuvos istoriko, vyravo nuostata, kad jeigu jie veikė Lietuvoje, vadinasi, buvo lietuviai. „Panašiai yra ir su 1831 metų sukilimo didvyriais. Kai kalbu su jaunais lietuviais, jie nuoširdžiai stebisi, kad Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater) kalbėjo lenkiškai ir prancūziškai, bet ne lietuviškai“, – teigė A.Bumblauskas.

Anot istorijos profesoriaus, kiekvienas Lietuvos mokinys kaip maldą moka tris pavardes – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, Antanas Mackevičius. Tai, kad visi jie buvo lietuviai, pasak A.Bumblausko, yra įrodyta.

Istorikas pritarė, kad 1863 metų minėjimuose Lietuvoje nepavyks išvengti nacionalizmo, tačiau oficialioje deklaracijoje galima įžvelgti ir politinio pragmatizmo apraiškų – ten pabrėžiami istoriniai mūsų šalies ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis bei primenama, kad šis sukilimas padarė didelę įtaką Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos likimams. Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad šis sukilimas buvo kova už Lietuvos laisvę.

„Lietuvoje pasigirsta balsų, kad sukilimas buvo tik lietuvių reikalas. Bet verta prisiminti, kad žemaičių valstiečiai, kovoję sukilimo metu, dainavo: „Dar lenkai neprapuolė, kol žemaičiai gyvi“ (Jeszcze Polska nie zginęła, póki Żmudzini żyją). Negalima paneigti istorinės savimonės. Kuo per amžius buvo tikras lietuvis? Apie tai kalbama lietuvio patrioto katekizme – lietuvis myli laisvę ir gerbia Lietuvos statutus. Negalima suvokti 1863-iųjų metų sukilimo nesiejant jo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste“, – įsitikinęs žinomas Lietuvos istorikas.

A.Bumblauskas neslėpė tikįs, kad šie metai padės lietuviams kitaip pažiūrėti į 1863-iųjų metų sukilimą ir įvertinti jo reikšmę, suvokti šį istorinį įvykį, kaip paskutinę bendrą Abiejų Tautų Respublikos žmonių pasipriešinimo kovą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“