A. Jakubčionis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje tvirtino, kad džiaugsmai turbūt didžiausi buvo du: tai 1918 m. vasario 16-oji ir 1990 m. kovo 11-oji.
„Du kartus Lietuva atkūrė valstybę. Ir, manyčiau, tai yra vienas iš didžiausių pasiekimų. Nes atkurti valstybę, tai reiškia įgauti patyrimą, įkurti valstybės institucijas, nustatyti valstybės struktūrą, galų gale tarnauti žmonėms.
Ir kada klausia, o kas yra svarbiau, ar vasario 16-oji, ar kovo 11-oji, visada sakau paprastai: vasario 16-oji. Nes be vasario 16-osios, be pirmo įgudimo kurti valstybę nebūtų kovo 11-osios ir antrą kartą buvo lengviau jau kurti Lietuvos valstybingumą“, – sakė pranešėjas, keldamas klausimą, kaip atrodo naujoji Lietuvos istorija iš laiko perspektyvos, praėjus 20 metų nuo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo paleidimo.
Vilniaus universiteto doc. dr. A. Jakubčionis priminė, kad išrinkus Aukščiausiąją Tarybą reikėjo išspręsti kai kurias problemas, kai kurias dilemas, nes dalis tuometinės Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narių teigė, jog reikia eiti į nepriklausomybę žingsnis po žingsnio, o ne skelbti iš karto. Kiti svarstė klausimą, ar galima dalintis Sąjūdžiui valdžią su Lietuvos komunistų partija.
„Turbūt nulėmė radikali tendencija, kad reikia gana greitai ir radikaliai pirmiausia spręsti Lietuvos valstybingumo klausimą. Turbūt sprendžiant tiek vieną, tiek kitą problemą pagrindinį vaidmenį suvaidino V. Landsbergis, nes iš esmės buvo nuspręsta, jog reikia tuoj pat skelbti nepriklausomybę. Jis, pasirinkdamas savo pavaduotojus, formavo vadovybę iš Sąjūdžio žmonių.
Galbūt ta mintis, jog estai, latviai skelbė vėliau, galbūt jie elgėsi pragmatiškiau, tačiau norėčiau akcentuoti kitą dalyką. Lietuvos kelias buvo bekompromisinis, labai emocionalus ir griovė Sovietų Sąjungą bei padarė poveikį kitoms respublikoms.
Manyčiau, šito Akto reikšmė vėlgi yra tame, kad bekompromisiškai pradėjo griūti Sovietų Sąjunga. 1990 m. kovo 11 d. 22.30 val. buvo paskelbtas šitas Aktas.
Kaip paskui paskaičiavo vienas iš deputatų S. Kašauskas, į šitą aktą buvo eita 18153 dienas. Tada tiek laiko Lietuva gyveno nelaisvėje, tiek laiko Lietuva ėjo į nepriklausomybę“, – kalbėjo istorikas, pabrėždamas, kad šitos kelios dienos – 11, 12, 13 reiškė Lietuvos valstybės pradžią ir tai yra iš tikro kelių dienų reikšmė.
Pasak A. Jakubčionio, 1990–1991 m. Aukščiausioji Taryba atlaikė spaudimą, grasinimus, terorizavimą ir galų gale karinę agresiją.
„Reikšminga turbūt buvo ir tai, kad šitomis susitelkimo dienomis buvo paskelbtas referendumas, plebiscitas, ar Lietuvos gyventojai pritaria ar nepritaria Konstitucijos teiginiui „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika“.
Vėlgi vienas iš didžiausių procentų kada nors buvusių Lietuvos istorijoje – beveik 85 proc. gyventojų dalyvavo, 90,5 proc. pasisakė už. Ir referendumas, ir įvykiai savotiškai padarė proveržį tarptautinėje arenoje.
Turiu omeny tai, kad 1991 m. Lietuvą pasiryžo pripažinti Islandija, vėliau Danija“, – sakė Vilniaus universiteto docentas.
Kaip vieną iš svarbiausių darbų, pranešėjas paminėjo ir 1992 m. Lietuvos Konstituciją. „Šioje Konstitucijoje man asmeniškai turbūt svarbiausias 5 straipsnis, nes jis labiausiai atitinką temą, apie kurią kalba, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas.
Todėl ši Konstitucija užbaigia Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikotarpį ir pradėjo, vadinkim taip, seimų gadynę Lietuvoje. Iš viso per šitos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikotarpį jame buvo priimta apie 320 įstatymų, apie tūkstantį įvairių dokumentų, beveik tūkstantį įvairių nutarimų, apie šimtas deklaracijų, kreipimųsi, pareiškimų.
Kada paskutinėje jau tos Seimo sesijoje kalbėjo V. Landsbergis, jis gana gerai nusakė ir tai, ką nuveikė, ir tai, kokia yra šito Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo istorinė reikšmė.
Taigi cituoju: „Parlamentas nuveikė labai daug ir buvo pagrindinis visų permainų Lietuvoje iniciatorius, variklis ir apgynėjas.
Atkūrėme teisinę, nepriklausomą valstybę, atlaikėme terorą, pasiekėme tarptautinį pripažinimą“, – konferencijoje, aptardamas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vaidmenį, sakė istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.
