Anot istoriko, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo visos lietuvių tautos jėgos ir stiprybės šaltinis. „Naudodamasis palankiomis aplinkybėmis ir pasirinkęs neginkluotos kovos, dar vadinamos „Dainuojančios revoliucijos“ kelias, suvienijęs po savo vėliava įvairius visuomenės sluoksnius, Sąjūdis atvedė Lietuvą į laisvę. Svariai prisidėjo prie Sovietų sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo. Po 1990 m. kovo 11 d. Akto prasidėjo suverenitetų paradas. Rusija ir kitos sovietinės respublikos skelbė suverenitetą. Tai buvo didelis lietuvių tautos įnašas į XX a. Europos istoriją“, – konferencijoje teigė M. Tamošaitis.
Pranešėjas priminė, kad 1988 m. spalio pabaigoje visoje Lietuvoje jau buvo 1200 įregistruotų Sąjūdžio grupių, vienijančių daugiau kaip 300 tūkst. narių. „Sąjūdis buvo atviras visiems Lietuvos žmonėms. Jo akcijose galėjo dalyvauti visi Lietuvos gyventojai. Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje jautė, kad jis dalyvauja atkuriant nepriklausomą Lietuvą, kad ir nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. Todėl Sąjūdis buvo siejamas su visa Lietuva. Pagrįstai atsirado šūkis „Sąjūdis – tai visa Lietuva“.
Sparčiai gausėjant Sąjūdžio gretoms 1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniuje buvo sušauktas Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, kuriame dalyvavo 1021 delegatas. Delegatai pagal tautinę sudėtį atrodė taip: 980 lietuvių, 9 lenkai, 8 rusai, 6 žydai, 18 kitų tautybių atstovų. 850 deputatai buvo vyrai“, – sakė istorikas. Pasak M. Tamošaičio, svarbiausia, kad Sąjūdžio Seimo atstovai atstovavo visus gyventojų socialinius sluoksnius ir, aišku, visą Lietuvą. Jis taip pat pabrėžė, kad suvažiavimą stebėjo daugiau kaip 300 korespondentų, iš jų daugiau nei 100 atvažiavę iš užsienio šalių. Lietuva tuo metu tapo visuotinio dėmesio centre.
„Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu išrinktas Sąjūdžio Seimas, nepaisant to, kad Sovietų Sąjungos vykdomojo Lietuvoje realią valdžią dar turėjo Maskvos kontroliuojama Komunistų partija, LSTS Aukščiausioji Taryba tapo juridinę galią turinti aukščiausia visos lietuvių tautos valdžios institucija. Tokia padėtis išliko iki 1990 m. vasario mėnesį įvykusių demokratinių rinkimų į LSRS Aukščiausiąją Tarybą. Sąjūdžio Seimui, ypatingai jo Tarybai, teko išskirtinis vaidmuo valstybės gyvenime“, – konferencijoje kalbėjo istorikas ir pedagogas M. Tamošaitis.
