Ekspedicijos dalyvius, tik prieš dieną grįžusius iš Estijos, pasveikino Klaipėdos universiteto, miesto vadovybė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ekspedicijoje kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais dalyvavo ir karinių jūrų pajėgų atstovai iš Povandeninių veiksmų komandos, žurnalistai. Prie dalyvių prisijungė „Prezidento Smetonos“ kapitono Adomo Daugirdo anūkas Johnas Nekus iš JAV, tai pat ir Estijos kultūros paveldo departamento atstovas.
Laivas „Prezidentas Smetona“, kurį lietuviai 1927-aisiais už solidžią sumą įsigijo iš Vokietijos, buvo aptiktas 5 jūrmylės nuo Estijos krantų, 70-75 m gylyje.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus, istoriko Vlado Žulkaus, nekyla jokių abejonių, jog radinys – iš tiesų „Prezidentas Smetona“. Tiesa, po sovietų okupacijos laivas buvo kelis kartus perkrikštytas ir paskutiniaisiais metais buvo vadinamas „Korall“.
„Nekyla abejonių, jog tai – tas pats laivas. Tai rodo ir fotonuotraukos. Matome tam tikras detales, būdingas tik šiam laivui. „Prezidento Smetonos“ priekis gerokai pažeistas. Tai įrodymas, jog laivas nuskendo, kai į jį pataikė torpeda. Taip paneigiama ilgą laiką tvyrojusi nuomonė, jog laivas nuskendo, kai užplaukė ant minos“, – kalbėjo istorikas.
Ketinama kreiptis į Estijos kultūros paveldo departamentą ir prašyti, jog vietos, kur rastas „Prezidentas Smetona“ ir kiti Suomių įlankoje nuskendę lietuvių laivai – „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“, būtų paskelbtos kultūros paveldo zonomis. „Paprastai tariant – baiminamasi, kad laivai nebūtų išplėšti. Norima juos apsaugoti“, – teigė V.Žulkus.
Iš žurnalistų jis sulaukė ir klausimų, ar parsigabeno kokią nors „Prezidento Smetonos“ detalę. „Tai prieštarautų tarptautiniams susitarimams bei principams. Dabar laivas guli Estijos vandenyse ir be estų sutikimo laivo liesti negalime“, – teigė jis.
Paskelbus žinią apie reikšmingą radinį, atsirado ir tokių, kurie tikino, jog tai – anokia sensacija, nes dar prieš dešimtmetį „Prezidentą Smetoną“ skelbėsi aptikę patys estai. Tačiau V.Žulkus priminė, kad netrukus patys estai pranešė apsirikę. Po poros metų karinio laivo ieškojo ir klaipėdiečiai, tačiau vietos surasti nepavyko.
Suomijos įlankoje, kur gausu nuskendusių laivų po įnirtingų mūšių jūroje, aptikta gausybė nuskendusių laivų. Tačiau estai neidentifikavo jų. Į ekspediciją „Brabander“ škuna išsiruošę klaipėdiečiai siekė rasti tikslią vietą, kur guli Lietuvos karinio laivyno flagmanu vadinamas laivas.
Ekspedicijos dalyvių teigimu, oras jų nelepino. Laimei, buvo kelios valandos, kai Baltija nurimo. Tiek laiko pakako nuleisti prietaisus į gylį ir ištyrinėti dugną.
„Dabar dar anksti kalbėti apie laivo iškeldinimą. Jei Lietuva nuspręstų, jog šis laivas reikalingas, nemanau, kad estai prieštarautų. Tačiau tai kainuotų didžiulius pinigus. Ar mes tam pasirengę?“ – retoriškai klausė profesorius.
Kartu plaukęs karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas Valdas Rakutis teigė, jog laikas ir jūros vandenys negailestingai veikia „Prezidentą Smetoną“. „Grįždami iš ekspedicijos svarstėme, kaip derėtų elgtis. Galbūt reikėtų Šventojoje, kur kurį laiką šis laivas stovėjo, pastatyti repliką“, – svarstė jis.
Anot jo, „Prezidento Smetonos“ likimas – vertas „Discovery“ laidos. Jį torpedavęs vokiečių povandeninis laivas informavo radijo bangomis apie numuštą laivą, apie tai kaip kurį laiką vilko „plaukiojantį kraną“, paleido į jį dvi torpedas. Vėliau tas pats povandeninis laivas pats nuskendo, o kapitono kūnas aptiktas už 150 kilometrų. Laivo įrašų neliko, bet galbūt yra radiogramos“, – svarstė istorikas.
