„Jeigu Politinio biuro sprendimas pasmerkia mirti nekaltus žmones – be teismo buvo sušaudyti 21 tūkst. 857 žmonės – tai, žinoma, represijų aukos. Be abejo, mes turime tai pripažinti“, – sakė istorijos mokslų daktarė N.Lebedeva, kuri daug metų tiria vadinamuosius „Katynės nusikaltimo“ įvykius.
Pasak jos, lenkai labai dėkingi Rusijai už tai, kad Maskva išslaptino, paskelbė ir perdavė Lenkijai didelę dalį dokumentų dėl Katynės.
N.Lebedeva pažymėjo, kad 2000 metais Liublino arkivyskupas metropolitas Jozefas Zycinskis (Juzefas Žycinskis) paragino nekaltinti Rusijos liaudies dėl Katynės tragedijos, nes patys Rusijos gyventojai nukentėjo nuo Stalino represijų. Šis raginimas susilaukė didelės paramos Lenkijos visuomenėje, priminė ji.
Tačiau, pasak jos, šio šimtmečio pirmajame dešimtmetyje kai kurie Rusijos istorikai pateikė neobjektyvių „Katynės nusikaltimo“ vertinimų, dėl to vėl pablogėjo Rusijos ir Lenkijos santykiai.
„Tiesa dėl Katynės svarbesnė mums nei lenkams, nes lenkams – tai praeitis ir atminimas, o mums – pasirinkimas ateities, kurioje niekada nieko panašaus negali pasikartoti“, – mano istorikė.
N.Lebedevos nuomone, jeigu Rusija pripažins sušaudytus Lenkijos karininkus politinių represijų aukomis, tai padės stiprinti abiejų šalių santykius.
„Tiesa sutaiko“, – pabrėžė ji.