Kaunas – tai vienas iš miestų, kurį aplankė Istorinio pašto kelio dalyviai, šiuo metu keliaujantys iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją.
Gegužės 12-ąją prasidėjęs žygis turėtų pasibaigti birželio 1-ąją. Per dvi savaites Istorinio pašto kelio dalyviai, dardėdami karietomis, ketina nuvykti 800 kilometrų ir pasiekti Varšuvą. Šiandien pašto kelias – tai tiesiog maršrutas Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva, kuriuo kasdien vyksta tūkstančiai automobilių. Tačiau XIX amžiaus pirmojoje pusėje tai buvo vienas svarbiausių kelių, jungiantis Sankt Peterburgą ir Varšuvą, kuriuo kasdien veždavo pašto siuntinius ir laiškus.
Šiek tiek istorijos
Caras Pavelas I, kuris valdė Rusiją XVIII amžiaus pabaigoje, XIX amžiaus pradžioje suvokė, kad be geros infrastruktūros tokia milžiniška šalis, kaip Rusija ilgai neišsilaikys, todėl reikia vystyti kelių infrastruktūrą. Taip gimė grandiozinis sumanymas tiesti kelią į Vakarus ir sujungti Rusijos sostinę Peterburgą su Lenkijos karalystės sostine Varšuva, tuo metu įėjusia į carinės Rusijos sudėtį. Trakto statybą imta iš peties skubinti – jau 1820 m. atidarytas magistralės ruožas Kaunas–Suvalkai. Plento ruožą Daugpilis–Kaunas planuota atidaryti 1833 m., bet tam sutrukdė prasidėjęs Lietuvos–Lenkijos sukilimas. Oficialia arklių pašto kelio Peterburgas–Varšuva atidarymo data laikomi 1836 m. Arklių pašto kelio svarba išblėso tik atsiradus geležinkeliui – 1862 m. atidaryta plačiojo geležinkelio linija Sankt Peterburgas–Vilnius–Varšuva. O šiandien šia krytimi keliaudami mašinomis dažnai nesusimąstome, kad iš tikrųjų važiuojame senuoju arklių pašto keliu.
