Savaitraštis „Gimtasis kraštas“ 1990 m. kovo 2-8 d. numeryje skelbė: 1990-ųjų vasario 24 d. išrinkta 90 deputatų; antras turas – 45 apygardose; 6 nauji rinkimai; Sniečkaus (dabartinio Visagino, – red. past.) gyventojai boikotavo rinkimus iš vieno kandidato, SSKP atstovo Pirožkovo; Jau žinoma: daugumą turės Sąjūdis – išrinkti 72 jo kandidatai.
Rinkimuose dalyvavo 1 851 343 rinkėjai iš 2 581 359 (71,72 proc.) užregistruotų. Į parlamentą jau išrinkta 45 nepartiniai, 27 LKP nariai (iš jų 15 parėmė Sąjūdis), 9 socialdemokratų, 4 SSKP nariai, 2 krikdemai, 3 žalieji.
Vilniuje dar reikės rinkti 11 deputatų. „Gimtasis kraštas” prašo savo skaitytojus palaikyti Medardą Čobotą prieš Mykolą Burokevičių, K.Prunskienę, R.Vaitiekūną, N.Ambrazaitytę, E.Petrovą.
Visi Kauno deputatai – sąjūdininkai, laimėję nemaža balsų dauguma. Miesto Sąjūdžio tarybos pirmininkas Č.Stankevičius rinkiminėje kovoje neturėjo konkurento, tačiau ne jis surinko daugiausia balsų.
Palangoje deputatu išrinktas „Gimtojo krašto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka, surinkęs 62 proc. balsų. Rinkimus turėjo stebėti Kanados parlamentaras Robertas Rae, tačiau jis tik kelioms minutėms užsuko į Sąjūdžio miesto būstinę, neatkreipęs dėmesio nė į vieną rinkiminę apylinkę. Misteris Rae skubėjo į Židikų kaimą Mažeikių rajone pas gimines.
Jurbarke už Eduardą Vilką balsavo 96 proc. rinkėjų. Kaišiadoryse Algirdas Brazauskas surinko 91,4 proc. balsų. Panevėžyje už Vytautą Landsbergį balsavo 61,2 proc. rinkėjų.
Jurbarke už Eduardą Vilką balsavo 96 proc. rinkėjų. Kaišiadoryse Algirdas Brazauskas surinko 91,4 proc. balsų. Už Alfredą Smailį balsavo 762 rinkėjai (5,7 proc.). Panevėžyje už Vytautą Landsbergį balsavo 61,2 proc. rinkėjų.
Tauragėje, Skaudvilėje ir Gaurėje rinkimų dieną lankėsi Paulina Browes, Kanados parlamento narė, parlamento sekretorė:
– Atvykti į Lietuvą manęs labai prašė Kanados lietuvių bendruomenė. Tuo pačiu atlikau ir savo partijos pavedimą aplankyti Sąjūdį. Mano rinkiminėje apygardoje gyvena daug lietuvių, latvių, estų. Buvau ir esu labai susirūpinusi Pabaltijo okupacija, Kanada laikosi jos nepripažinimo politikos. Matau, kaip demokratijos ir laisvės liepsna, taip žiauriai užgesinta prieš 50 metų, daugelio žmonių tiek čia, tiek ir visame pasaulyje pastangomis pamažu vėl atsigauna. Ir nuostabiausia, kad aš čia dalyvauju stebėdama tą laisvės vystymąsi šiuose rinkimuose.
– Tačiau rinkimuose tikriausiai pamatėte ne tik teigiamų dalykų.
– Negalėčiau komentuoti rinkimų. Nes atvykau labai trumpam, buvau tik trijose balsavimo apylinkėse. Sąrašai ir biuleteniai buvo paruošti, ir mačiau, kad tai buvo atviri, labai dramatiški rinkimai.
– Koks jūsų statusas? Ką galėtumėte padaryti, jei ką nors bloga pastebėtumėte?
– Buvome Sąjūdžio svečiai. Mačiau, kad žmonės labai aktyvūs, pasakojo mums apie rinkimų eigą. Man patiko kandidatų nuotraukos rinkimų dieną prie rinkimų apylinkių, tai puiki idėja, reikėtų taip ir Kanadoje. Tik be jokių komentarų ar apžvalgų.
– Ši kelionė poilsis ar darbas?
– Svarbiausias jos tikslas – susitikti su Lietuvos žmonėmis, kiek įmanoma, jiems morališkai padėti ir pranešti kanadiečiams apie tai, kas čia vyksta. Kai grįšiu, bus labai malonu pranešti premjerui apie tai, kad lietuviai labai garsiai ir suprantamai sako, jog jie nori vienintelio dalyko – Nepriklausomybės. Kalbėjausi su keliais naujojo parlamento nariais apie politinių jėgų suvienijimą derybose su Maskva, apie ekonomiką – planavimą, privatizaciją; apie puikias turizmo galimybes – toks gražus jūsų kraštas ir daug kas jį norėtų aplankyti, tačiau turėtų būti lengviau gauti vizas, ypač žmonėms iš Kanados, JAV.
Tai buvo savotiškas referendumas Nepriklausomybės klausimu. Nepriklausomybė nugalėjo. Laisvė yra daug vertingiau negu priklausymas komunistinei ekonomikai.
- Jūsų nuomonė apie Lietuvos ateitį.
- Optimistiška. Lietuva jau atsivertė naują istorijos puslapį.
1990-aisiais Lietuva jau antrą kartą atklreipė pasaulio dėmesį. Šįkart – aukščiausiu vyriausybiniu lygiu: rinkimus stebėjo 8 Kanados ir 4 Austrijos parlamentarai. Prasiveržė į SSRS, tiesa, dvi dienas pavėlavę, JAV kongresmenai Dickas Durbinas, Billas Sarpalius, Johnas Milleris ir Christopheris Coxas. Jų išvados:
„Mes laimingi, kad Sąjūdis įtikinančiai laimėjo. Tai buvo savotiškas referendumas Nepriklausomybės klausimu. Nepriklausomybė nugalėjo. Laisvė yra daug vertingiau negu priklausymas komunistinei ekonomikai. Laisvės siekimas negali būti sustabdytas. Mes netikime, kad Sovietų imperija tokios formos, kokia ji yra dabar, dar ilgai egzistuos. Mūsų simpatijos lietuvių tautai. Jei Maskva nenori pabloginti santykių su Vakarais, ji turės pripažinti demokratinius procesus Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje“.
Juras Jankevičius
