„Izraelio archeologijai tai pirmas Jeruzalės miesto paminėjimas hebrajų kalba ne Naujojo Testamento tekstuose“, – per papiruso pristatymą Jeruzalėje sakė Amiras Ganoras iš Izraelio archeologijos administracijos.
Archeologijos administracija nurodė, kad šis netoli Negyvosios jūros rastas papirusas buvo atimtas iš kontrabandininkų, po ilgo tyrimo, kai jau turėjo būti parduotas juodojoje rinkoje.
Jis įrodė, kad „žydai buvo šiame mieste prieš 2 700 metų“, sakė A.Ganoras.
Pasak jo, paskelbimo laikas – dokumentas buvo pristatytas vykstant ginčui su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) – yra atsitiktinis, nes pristatymas vėlavo dėl kontrabandos tyrimo.
Spalio 18 dieną priimtoje UNESCO rezoliucijoje žydų valstybė yra kritikuojama dėl varžomos prieigos prie Al Aksos mečetės komplekso aneksuotoje Rytų Jeruzalėje. Tai supykdė Izraelį, kuris sakė, kad tuo neigiamas istorinis judaizmo ryšys.
Kultūros ministrė Miri Regev iškart pareiškė, jog minimas atradimas yra „įrodymas, kad Jeruzalė buvo ir visada liks amžina žydų tautos sostinė“.
Izraelis piktinasi, kad UNESCO rezoliucijoje minėta šventa vieta Jeruzalės senamiestyje yra vadinama tik musulmonišku pavadinimu – Al Aksa arba „al Haram al Sharif“ (Kilniąja šventove).
Žydai ją vadiną Šventyklos kalnu; tai švenčiausia judaizmo vieta.
