Japonijos ambasada Lietuvoje dalijasi faktais apie išgarsėjusias Senkaku salas.
1. Pagal istorinius faktus ir tarptautinę teisę Senkaku salos yra neatskiriama Japonijos teritorijos dalis
– Nuo 1885 metų Japonijos vyriausybė per Okinavos prefektūros agentūras ir kitais metodais atliko kruopščius Senkaku salų tyrimus. Šių tyrimų metu buvo patvirtinta, kad Senkaku salos buvo ne tik negyvenamos, tačiau nebuvo rasta ir jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Senkaku salos buvo valdomos Kinijos Čing dinastijos. Remiantis šiuo patvirtinimu, 1895 m. sausio 14 d. Japonijos vyriausybė priėmė sprendimą oficialiai įtraukti Senkaku salas į Japonijos teritoriją. Šie veiksmai buvo atlikti pagal tarptautinę teisę laikantis tinkamų teritorijos suvereniteto įgijimo būdų (terra nullius užėmimas). Todėl šios salos nebuvo nei Taivano dalis, nei Peskadorų salų, kurias pagal Šimonoseki susitarimą, pasirašytą 1895 m. balandžio mėn., Čing dinastija perdavė Japonijai, dalis. Japonija šių salų neužgrobė Kinijos-Japonijos karo metu.
– Senkaku salos nebuvo įtrauktos nei į Taivano, nei į Peskadorų salų teritorijas, kurių Japonija atsisakė pagal San Francisko taikos sutartį, pasirašytą 1951 m. Senkaku salos atsidūrė JAV įtakoje kaip Nansei Šioto salų dalis, kurių valdymo teisės Japonijai buvo grąžintos pagal sutartį dėl Riūkiū salų ir Daito salų, 1971 m. pasirašytą tarp Japonijos ir JAV.
– 1968 m. Jungtinių Tautų agentūra atliko mokslinį tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog Rytų Kinijos jūroje gali egzistuoti naftos telkinių. Tai nuo 1970 metų paskatino Kinijos vyriausybę ir Taivano valdžią reikšti savo teritorines pretenzijas į Senkaku salas.Iki tol nei viena šalis ar regionas neišreikškė jokių prieštaravimų Japonijos teisei į salas.
– Tarptautinės teisės požiūriu nei vienas iš Kinijos vyriausybės tvirtinamų istorinių, geografinių ar geologinių įrodymų nesuteikia Kinijai pagrindo įrodyti savo teises į Senkaku salas. 1920 metais Kinijos Respublikos konsulo Nagasakyje siųstame padėkos laiške dėl nelaimės prie Senkaku salų, susijusios su kinų žvejais iš Fudžian provincijos, buvo įtrauktas „Senkaku salų, Jaejama rajono, Okinavos prefektūros, Japonijos imperijos“ aprašymas. Be to, 1953 m. sausio 8 d. „People‘s Daily“ numerio straipsnyje aiškiai rašoma, jog Riūkiū salas „sudaro 7 salų grupės [įskaitant] Senkaku salas“. „Pasaulio atlase“ („World Atlas“), 1960 m. išspausdintame Kinijoje, Senkaku salos vaizduojamos kaip Okinavos dalis.
2. Japonijos vyriausybė, įsigydama Senkaku salas, siekia taikios ir stabilios priežiūros ir valdymo
– Japonijos vyriausybės sprendimas įsigyti nuosavybės teises į Senkaku salas nėra didelis dabartinės padėties pasikeitimas. Japonijos vyriausybė nuolat reagavo ramiai. Trijų salų žemės, dabar priklausančios Japonijos vyriausybei, anksčiau, iki 1932 m., priklausė Japonijos vyriausybei. Vėliau žemes įsigijo privatus asmuo, ir šį kartą Japonijos vyriausybė nusprendė žemes įsigyti iš naujo. Be to, Japonijos vyriausybė visada išlaikė Taišio salos nuosavybę, kuri taip pat yra Senkaku salų dalis.
– Pastaraisiais metais, Kinija veržiasi į vandenyną ir imasi provokuojančių veiksmų prie Senkaku salų. Banga po bangos valstybei priklausančių laivų ir aktyvistų valčių įplaukė į Japonijos teritorinius vandenis, taip sukeldami vis didėjantį Japonijos nerimą. Tokiomis aplinkybėmis Tokijaus Metropoliteno vyriausybė planavo įsigyti Senkaku salas. Japonijos vyriausybė atmeta Kinijos nuosavybės tvirtinimus, tačiau buvo susirūpinusi, jog veiksmai gali turėti didelės įtakos Japonijos – Kinijos santykiams.
– Japonijos – Kinijos santykiai Japonijai yra vieni svarbiausių dvišalių santykių. Suvokdama, kad draugiški santykiai tarp šių dviejų valstybių yra esminiai užtikrinant taiką ir stabilumą Rytų Azijoje, Japonija plačiai stiprino tarpusavio bendradarbiavimą. Japonijos politikoje neįvyko jokių pasikeitimų siekiant užtikrinti nenutrūkstamą taikų ir stabilų salų valdymą ir priežiūrą. Dėl šios priežasties, trijų salų nuosavybės perdavimas yra praktiška ir geriausia priemonė.
3. Smurto protrūkiai negali būti toleruojamas jokiomis aplinkybėmis
– Labai apmaudu, jog Kinijos vyriausybė pernelyg jautriai reagavo, toleravo anti-japoniškus protestus ir tokiu būdu nuo rugsėjo 10 d. blogino situaciją.
– Esame sunerimę dėl dažnų smurto protrūkių Kinijoje. Priešingai nei taikios demonstracijos, šie veiksmai pasibaigė padegimais, apilėšimais bei kita žala, padaryta Japonijos diplomatinėms įstaigoms, japonų restoranams, pastatams, kuriuose butus nuomojasi japonai, bei fabrikams, parduotuvėms ir prekybos centrams, priklausantiems japonams. Japonijos piliečiai kenčia smurtą ir įžeidinėjimus. Jokių panašių veiksmų nebuvo imtasi Japonijoje prieš Kinijos piliečius ar jiems priklausančias kompanijas.
– Panašu, kad šie veiksmai Kinijoje nėra tinkamai valdomi, vadovaujantis „patriotizmas nekaltas“ idėja. Smurto protrūkiai negali būti toleruojami jokiomis aplinkybėmis. Japonijos vyriausybė tikisi, jog tarptautinė bendruomenė paragins Kiniją ramiai reaguoti į situaciją.
