Grėsmingiausios karinės pajėgos, žinia, neskirtos žygiuoti paraduose ar rinkti ryžius laukuose. Imperijos jėga ir ramstis privalo kultūringai remti savo valstybės politiką, o nesuprantantiems pademonstruoti, kaip ta parama atrodo.
Valstybiškai skatinama šintoizmo religija tapo priemone Japonijos gyventojus vienyti nacionaliniu pagrindu ir svarbia sudedamąja dalimi kariniam patriotiškumui skatinti.
Įberkime į bendrą katilą „bushido“ – kario kelio sąvoką ir mistifikuotą senovės samurajų šlovinimą, aštrumui pridėkime Hakkō Ichiu – politinę XX amžiaus pirmos pusės koncepciją apie tai, kad „Imperatorius – tai visų 8 pasaulio kampų atrama ir valdovas“ bei patiekime su „Amau doktrina“ – oficialia tuometinės Japonijos politika, kuri teigė, kad šalis yra vienintelis taikos garantas visoje Azijoje.
