Du apie aštuonių centimetrų ilgio sulankstyti geležies gabalėliai antradienį buvo parodyti žurnalistams Jeruzalėje per vienos televizijos dokumentinių filmų serijos premjerą. Filmuose nagrinėjama versija, jog šios vinys galėjo būti naudojamos prikalti Jėzų prie kryžiaus.
Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Pietų Amerikoje šis serialas bus pradėtas rodyti nuo trečiadienio, o Izraelyje – nuo gegužės 15 dienos.
Abi vinys buvo rastos Jeruzalėje prieš 20 metų, kai archeologai atrado šeimos kapą, tikriausiai priklausiusį žydų vyriausiajam kunigui Kajafui, perdavusiam Jėzų romėnams, kad šie jį nukryžiuotų.
Viena vinis buvo rasta viename iš 12 kape rastų sarkofagų, išskobtų iš kalkakmenio, tuo tarpu antroji gulėjo kriptoje ant žemės.
„Tame kape buvo rastos dvi geležinės vinys“, – sakė izraelietis dokumentinių filmų kūrėjas Simcha Jacobovici, anksčiau pristatęs populiarų televizijos „The History Channel“ serialą „The Naked Archaeologist“.
„Kažkas apsilankė jo kape ir (paėmė) šią vinį nuo jo kaulų, bet niekas apie tai niekur neužsimenama“, – jis nurodė žurnalistams.
Vinių ilgis ir faktas, jog jos abi užlenktos viename gale, atitinka versiją, jog jomis buvo pervertos nukryžiuotojo rankos, pridūrė filmų kūrėjas.
Kajafas siejamas tik su Jėzaus nukryžiavimu, todėl keliama prielaida, kad šiomis vinimis buvo prikaltas krikščionių Mesijas, aiškino S.Jacobovici.
„Jeigu jos būtų rastos bet kuriame kitame kape, mes čia šiandien nebūtume“, – sakė jis.
Šios vinys buvo paminėtos archeologų tyrimo ataskaitoje, tačiau vėliau jos dingo, nespėjus nufotografuoti arba nupiešti.
Ieškodamas dingusių vinių S.Jacobovici aplankė Tel Avivo universitetą ir aptiko dvi geležines vinis, kurių amžius buvo maždaug toks pats, kaip rastų Jeruzalėje prieš 20 metų. Filmų kūrėjams mano, jog šios vinys yra tos pačios, kurios buvo rastos Kajafo kape.
Teorija, jog šiomis vinimis buvo prikaltas Jėzus, grindžiama dviem prielaidomis, pripažįsta S.Jacobovici: „Jos tikriausiai yra vinys iš Kajafo kapo, o Kajafas siejamas su vieninteliu nukryžiavimu Jėzaus.“
„Jeigu pripažįstate, kad šios vinys kilusios iš to kapo, taip pat žinant, kad Kajafas siejamas tik su Jėzaus nukryžiavimu, labai tikėtina, kad jos yra tos pačios vinys“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl žmogus, kuris, kaip nurodoma Evangelijose, pasiuntė Jėzų mirti, būtų norėjęs palaidotas su vinimis, padėjusiomis nužudyti jo priešą, S.Jacobovici atsakė, kad Kajafas galbūt jautėsi kaltas dėl savo sprendimo.
Jo dokumentiniame seriale nagrinėjama kita alternatyvi teorija, teigianti, kad Kajafas galėjo būti slaptas Kristaus sekėjas, nesuvokęs, kad jo perdavimas romėnams taps mirties nuosprendžiu.
Istoriniuose šaltiniuose esama duomenų, kad romėnai yra nukryžiavę dešimtis tūkstančių žmonių, tačiau iki šiol juos pagrindžia tik vienas archeologinis radinys – išlikęs geležine vinimi pervertas kulnikaulis, rastas Jeruzalėje 1968 metais.
Tel Avive įsikūrusio Bar Ilano universiteto archeologijos profesorius Gabi Barkai, 40 metų kasinėjęs kapus Jeruzalėje, patvirtino, kad minėtos dvi vinys buvo nukaltos pirmame mūsų eros amžiuje, tačiau sakė, kad tikslesnės datos nustatyti neįmanoma.
„Vinys – reti radiniai Antrosios šventyklos laikų Jeruzalės kapuose“, – mokslininkas sakė žurnalistams, pridūręs, jog ant jų nerasta jokių kaulų liekanų.
Buvo iškeltos kelios prielaidos, kodėl vinys galėjo būti įdėtos į kapą. Viena iš jų – jos nukryžiavimui panaudotos vinys galėjo būti laikomos galingais amuletais pomirtiniame gyvenime.
Tačiau „nėra absoliučiai jokio įrodymo, kad šios vinys kilusios iš Kajafo kriptos“, pabrėžė G.Barkai.
Paklaustas, ar jis tiki, kad šios vinys galėjo būti naudotos per nukryžiavimą, archeologas atsakė aptakiai.
„Tai tikėtina“, – pareiškė jis.
