Pasak pranešimo spaudai, Č. Juršėno nuomone, „šis karas ne tik nusinešė iki tol neregėtai daug aukų, bet ir tapo kelių imperijų žlugimo priežastimi bei galimybe gimti naujoms valstybėms, taip pat ir nepriklausomai Lietuvai. Turime dar dešimt metų, kad deramai pasirengtume prasmingam šio įvykio paminėjimui“. Tai Seimo pirmininkas akcentavo susitikime su VŠĮ „Karo paveldo centro“ direktoriumi Vladimiru Orlovu, UAB „Amžinoji atmintis“ direktoriaus pavaduotoju Ruslanu Trakšeliu ir Lietuvoje gyvenančių II pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje organizacijos pirmininku Juliumi Deksniu, kurie kreipėsi į Č. Juršėną, prašydami pritarimo savo iniciatyvoms.
Svečių teigimu, nors Lietuva, kaip valstybė, nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, tačiau tūkstančiai žuvusiųjų yra palaidoti šioje žemėje. Mūsų šalies teritorijoje esama apie 300 šio karo kapaviečių. Todėl derėtų deramai juos pagerbti. Iniciatorių nuomone, būtų prasminga sutvarkyti karių kapavietes, išsaugoti išlikusius Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimus, sukurti elektroninę žuvusiųjų duomenų bazę, parengti specialias ekspozicijas.
Č. Juršėnas pritarė, kad būtinas įvairiapusės pastangos: istorinių tyrinėjimų apibendrinimas, dar likusio istorinio-kultūros paveldo saugojimas, finansinių klausimų sprendimas, šiai progai skirtų leidinių ruošimas, švietėjiška veikla mokyklose, žiniasklaidoje. Seimo pirmininkas apgailestavo, kad gal per vėlai imamasi šių darbų, nes daugelis kapaviečių jau sunykę, tačiau žmogiškumo vardan privalu identifikuoti, sutvarkyti ir pagerbti žuvusiųjų amžinojo poilsio vietas. „Tikiu, kad Europa, kurios sūnūs guli Lietuvos žemėje, taip pat norės paremti šiuos darbus. Šventas darbas turi būti padarytas“, – pabrėžė Česlovas Juršėnas.
Tikimąsi, kad prie šios prasmingos veiklos prisidės Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos specialistai, diplomatai bei entuziastai.
