Tuometiniai politiniai lyderiai, tokie kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ar premjero pareigas ėjęs Albertas Šimėnas, jau atsisakę dalyvavimo aktyvioje politikoje. Išėjęs iš Darbo partijos aktyvią politiką apleido ir per nepriklausomybės laikotarpį nemažai politinių jėgų pakeitęs buvęs premjeras Gediminas Vagnorius.
Savo istorinį vaidmenį jie, kaip ir daugelis kitų Aukščiausiosios Tarybos deputatų, daugiau ar mažiau sėkmingai jau suvaidino. O ką 1991-ųjų metų sausį, kai sprendėsi Lietuvos nepriklausomybės likimas, veikė dabartinio politinio elito atstovai?
Ekonomikos ir agronomijos mokslai
Būsima Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo metu buvo 34 metų Ekonomikos ministerijai priklausiusio Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.
Tais pačiais 1991-aisiais, po sausio įvykių, ji Vyriausybėje pradėjo eiti programų vadovės pareigas bei Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje vadovauti Europos departamentui.
Kelmės rajone, Rutelių kaime, gimęs ir Tytuvėnuose kurį laiką darbavęsis dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis 1991-ųjų metų sausį buvo 32 metų Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prodekanas.
Jis jau penkerius metus akademijoje dirbo ir moksliniu asistentu, vystė mokslininko karjerą.
Mechanikos studentas ir rusiškų šaškių rinktinės narys
Dabartinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis 1991-ųjų žiemą buvo 20-metis studentas. Vaikystėje su tėvais į Marijampolę persikėlęs būsimasis premjeras jau buvo baigęs Jono Jablonskio vidurinę mokyklą ir metus studijavęs fiziką Vilniaus universitete.
Visgi, galiausiai jis Vilniaus technikos universitete pasirinko automobilių ir autoūkio mechanikos inžinieriaus studijas.
Valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis 1991-ųjų sausį buvo 21-erių metų vaikinas, ką tik įsteigęs uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“. Kaip ir S.Skvernelis, 1988-aisiais baigęs mokyklą būsimas politinis lyderis tuo metu buvo dar tik studentas.
Tiesa, jis jau buvo spėjęs pasižymėti kaip talentingas šaškininkas, patekęs į Lietuvos rusiškų šaškių rinktinę, tapęs kandidatu į sporto meistrus.
Būtent nepriklausomybės pradžioje R.Karbauskis pasuko į verslą ir pradėjo kurti būsimą žemės ūkio imperiją.
Moksleiviai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis sausio įvykių metu buvo tik neseniai 9-ąjį gimtadienį atšventęs berniukas.
Būsimasis didžiausios opozicinės partijos lyderis mokėsi Antakalnio mokykloje, kuri tuo metu buvo vadinama 18-ąja vidurine mokykla ir su nerimu stebėjo sausio įvykius, kurių herojumi buvo jo senelis, tuometinis faktinis Lietuvos vadovas.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas gimė ir augo Panevėžyje.
1991-ųjų metų sausio mėnesį jis taip pat buvo tik 11-metis berniukas. Jis buvo ką tik baigęs pradinius mokslus Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje ir tapęs Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniu.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis 1991-ųjų pradžioje taip pat buvo tik 8-erių metų vaikas. Tais pačiais metais jis pradėjo eiti į Šilutės 1-ąją gimnaziją, kurią baigęs pasinėrė į teisės mokslus.
Mechanikas ir suvirintojas
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis tuo metu buvo 25-erių metų jaunuolis. 1990 metais jis baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, tačiau dirbti pagal inžinieriaus mechaniko specialybę jam neteko.
Jis gana anksti pradėjo aktyviai veikti politikoje ir nuo 1992-ųjų jau buvo Seimo Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos sekretoriato darbuotojas.
Buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas būtent po 1991-ųjų sausio įvykių tapo Lietuvos piliečiu.
Nuo 1987 metų suvirintoju tiesiant dujotiekį Kėdainiuose dirbęs būsimas politinis lyderis jau buvo spėjęs šiame mieste įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę „Efektas“. Būtent nuo šios kuklios įmonės prasidėjo koncerno „Vikonda“ augimas.
Kauno milicijos darbuotojas ir perspektyvus moksleivis Tauragėje
Vienas liberalų lyderių, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius gimė ir augo Tauragėje.
Prieš pat Sausio 13-ąją jaunas vaikinas atšventė 17-ąjį savo gimtadienį. Jis mokėsi Tauragės vidurinėje mokykloje, kuri dabar vadinama „Versmės“ gimnazija. O dar po metų tapo Vilniaus universiteto teisės studijų studentu.
Dabartinis Kauno miesto meras, verslininkas Visvaldas Matijošaitis 1991-ųjų metų sausį ir dar iki pat rugpjūčio mėnesio buvo vidaus reikalų sistemos tarnautojas, milicininkas.
Per visą savo tarnybos sovietinėje milicijoje laiką V.Matijošaitis darbavosi įvairiose grandyse – nuo kriminalinės paieškos iki Vidaus reikalų valdybos Kadrų skyriaus.
Tiesa, kaip skelbia biografija, dar dirbdamas milicijoje, su žmona Irena pradėjo auginti ir pardavinėti rožes bei kitas gėles, kurti verslą.
