„Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“: kas sieja Lietuvą su Jungtine Karalyste?

15min pradeda spausdinti ištraukas iš Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko parengtos knygos „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“, kuri atskleidžia kultūrinius, politinius ir kulinarinius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšius.
Gastronominės knygos dizainas
Gastronominės knygos dizainas / Eglės Juzumienės nuotr.

Lietuvos kultūros, literatūros ir leidybos pristatymas tarptautinėje Londono knygų mugėje 2018 metais buvo vienas iš ypatingųjų renginių, kuriuo Lietuva pažymėjo savo valstybingumo atkūrimo šimtmetį užsienyje. Pažintį su Lietuva anglakalbiam pasauliui rengė ir koordinavo Lietuvos kultūros institutas, specialiai šiai progai išleidęs ir keturis reprezentacinius leidinius. Vienas jų – Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko knyga „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“.

Abėcėlės tvarka susieti 26 pasakojimai supažindina su dviejų valstybių, dviejų skirtingų kultūrinių erdvių santykiais – idėjų ir žinių mainais, asmenybių padaryta įtaka ir suformuotais įvaizdžiais. Kertinė istorija, pagal kurią pavadinta knyga, primena vieną ankstyvesnių Lietuvos ir Jungtinės Karalystės kontaktų. Tuo metu dar tik būsimasis Anglijos karalius Henrikas Bolingbrokas atvedė savo lankininkų būrį į Vilnių ir dalyvavo Lietuvos valdovų – Vytauto ir Jogailos – tarpusavio kovoje už sostą. Pasisekus Kreivosios pilies puolimui, Livonijos ordino magistras būsimam karaliui atsiuntė dovanų: jautį, keturis avinus ir net du povus, kuriuos, tikėtina, Henrikui paruošė pagal tuo metu populiarų receptą. Knygoje surinkti pasakojimai apima įvairius 600 metų istorijos aspektus.

Tai Viktorijos epochos atgarsiai XIX a. Lietuvoje ir „Uragano“ kapitono Romualdo Marcinkaus dalyvavimas „Didžiajame pabėgime“, pirmasis Londono spaustuvininkas Jonas Lietuvis ir Lietuvos bei Britanijos krantus sujungęs ungurių kelias, Gabrielės Giunterytės-Puzinienės šaltibarščiai tautų piknike ir britų diplomato Sero Jerome‘oHorsey‘jaus prisiminimai apie vakarienę pas kunigaikštį Kristupą Radvilą. Kiekvieną istoriją seka su ja susijęs istorinis receptas – žinomas, žinotas lietuviškoje arba angliškoje gastronominėje literatūroje.

Knygą kūrė 2 istorikai (Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas), restorano „Ertlio namas“ komanda su šefu Tomu Rimydžiu, fotografė Eglė Juzumienė, keramikė Simona Kaunaitė, Dovydo Stonkaus vadovaujama 6 dizainerių ekipa („Godspeed Branding“). Į anglų kalbą išvertė Darius Sužiedelis, redagavo Johnas Evansas. Fizinį kūną knygai suteikė spaustuvė „Baltijos kopija“. Išskirtinio dizaino knyga apdovanota auksine reklamos festivalio „Adrenalinas“ strėle.


Šios knygos sudarytojas ir bendraautorius Rimvydas Laužikas – Vilniaus universiteto profesorius. Pasak jo, istorija ir istorijos lietuvių kalboje yra žodžiai, turintys tą pačią šaknį. Pirmasis – mokslas, kurio tikslas yra praeities visuomenių pažinimas. Antrasis – smagus pasakojimas, kuriuo dalijamės su savo draugais. Tačiau, tikras istorikas turi ne tik suprasti praeitį, bet ir gebėti pasakoti istorijas. Todėl, atlikdamas viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnyčių ir dvarų archeologinius tyrimus, nagrinėdamas muziejų rinkinius ar skaitydamas dokumentus archyvuose, profesorius visada ieško ne tik istorijos, bet ir istorijų. Kaip mėgėjas skaniai pavalgyti ir tikras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, yra atviras kitoms kultūroms, mėgsta gaminti ir ragauti „kitokius“ (iš kitų šalių kilusius, kitais laikais gamintus) patiekalus. Tokiu būdu jo pamėgtos „tiesiog istorijos“ virto gastronominėmis istorijomis, kuriomis Rimvydas dosniai dalijasi ne tik šioje, bet ir kitose istorinei Lietuvos gastronomijai skirtose knygose ir savo tinklaraštyje.

Eglės Juzumienės nuotr./Rimvydas Laužikas
Eglės Juzumienės nuotr./Rimvydas Laužikas

Knygos bendraautorius Antanas Astrauskas Vilniaus universitete rengia humanitarinių mokslų daktaro disertaciją apie lietuviškosios virtuvės sampratų istorinę raidą ir kaitą. Specializuojuosi alkoholinių gėrimų istorijos tyrimuose, kuriuos 2008 m. publikavo monografijoje „Per barzdą varvėjo: svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje“. Žinomas kviestinis lektorius, konsultuojantis alkoholinių gėrimų ir maisto gamybos įmones bei maitinimo įstaigas produktų istorinio autentiškumo klausimais, dalijasi žiniomis apie Lietuvos kulinarijos paveldą populiariojoje spaudoje.

Eglės Juzumienės nuotr./Antanas Astrauskas
Eglės Juzumienės nuotr./Antanas Astrauskas

Šefas Tomas Rimydis pasitinka kiekvieną, atvykusį į restoraną „Ertlio namas“. Tituluotas ir kuklus, griežtas ir nuotaikingas, itin atsakingas ir nuolat improvizuojantis bei istoriją interpretuojantis šefas kiekvienam savo svečiui šiuolaikiškai atskleidžia praeities skonius ir valgymo įpročius. Kategoriškas kokybei, aptarnavimui ir estetikai bei atviras kūrybai šefas karjerą pradėjo 2000 metais, o jau po trejų metų pelnė pirmąjį apdovanojimą. Po jo sekė daugiau nei 20 prestižinių įvertinimų, kurių naujausias ir svarbiausias – 2016 m. pasaulinėje virėjų olimpiadoje Vokietijoje su Nacionaline šefų rinktine iškovotas bronzos medalis.

Eglės Juzumienės nuotr./Tomas Rimydis
Eglės Juzumienės nuotr./Tomas Rimydis

Šios knygos pristatyme rašoma:

Ši knyga siekia jungti abi šalis – Jungtinę Karalystę ir Lietuvą. Istoriškai tai ne tiek dvi valstybės su dabartinėmis geografinėmis ribomis, kiek dvi kultūros erdvės. Skirtingais laikotarpiais jų teritorija, gyventojų tautybės, religijos ir kalbos, valdymo forma ar įstatymai skyrėsi. Tačiau, kultūros erdvėje, jas galima identifikuoti, kaip vienų ar kitų tradicijų kūrėjas, perėmėjas bei tęsėjas. Todėl knygoje siekiama parodyti abu aukščiau minėtus elementus: istoriją ir gastronomiją. Tiek, kiek jie sieja šias dvi kultūrines erdves.

Knygos pavadinimas taip pat primena bendrą istoriją – vieną ankstyvąjį kontaktų epizodą, kai XIV amžiaus pabaigoje būsimasis Anglijos karalius Henry of Bolingbroke dalyvavo Lietuvos valdovų – Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovose dėl valdžios. Jo atsivesti būriai atliko svarbų vaidmenį užimant Kreivąją pilį Vilniuje. Ne vieną, jo lankininkų tuo metu iššautų strėlių antgalį, jau XXI amžiuje surinko archeologai Vilniaus pilių teritorijose.

Tikimės jog jūs, skaitytojai, pirmiausia, patirsite skaitymo malonumą. Paskui, galbūt norėsite ir paragauti mūsų kultūrų istorinius ryšių, išbandyti kai kuriuos senuosius patiekalus savo virtuvėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis