Šiame tekste trumpai apžvelgiamos krepšinio įsitvirtinimo Lietuvoje prielaidos bei atgarsiai to meto žiniasklaidoje.
Krepšinio populiarumo pradžia
Tarpukario pradžioje krepšiasvydis (taip tuo metu vadintas krepšinis) mažai domino tautiečius. Tiesą sakant, tuo metu į visas sporto šakas buvo žiūrima skeptiškai. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo iš esmės nereikalingas, nes laikytas tuščiu laiko švaistymu. To meto valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė iš tiesų menkas lėšas.
Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį.
Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo.
Išpopuliarėti padėjo pergalės
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
Antai 1936 metų kovo 3 dienos numeryje teigiama: „Paskutinės dvi krepšinsvydžio pirmenybių dienos davė eilę sensacingų ir didelių rezultatų. Vyrų B ir moterų klasėje net pasiekti savotiški rekordai, būtent: LFLS moterys sulupo Spartą 59:0, o vyrų B MSK II – KPSK 58:0 !!“. Šiems rekordams aptarti buvo skirtas garbingas trečias laikraščio puslapis.
Tačiau didžioji dalis sporto naujienų buvo skiriama tuo metu žymiai populiaresnėms sporto šakoms – boksui, tenisui, futbolui. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos.
1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, – rašoma sporto naujienų skiltyje.
Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. „Vakar Kaune buvo vėl didžioji Lietuvos sporto diena visais atžvilgiais. Mūsų krepšinio rinktinė, dabartinis Europos meisteris, nugalėjo Latviją “, – bylojo laikraštis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė.
Krepšinio naujienos atsispindėdavo ir kituose periodinės spaudos leidiniuose. Tryliktajame savaitinio žurnalo „Lietuvos sportas“ numeryje rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos skirtas milžiniškas dėmesys. Jau pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko skambus šūkis: „Didžiosios kovos dalyviai, (...) Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės.“
Visa tai buvo papildyta įtraukiančiu rungtynių siužetu: „Švilpukas, mirtina tyla, tik iš kampo tegirdimas radijo pranešėjo skambus balsas, besidalijąs įspūdžiais su radijo klausytojais. Salėje tuo tarpu užvirė žūtbūtinė kova“. Tokios krepšinio rungtynių apžvalgos jau primena dabartines, kuriose pateikiama išsami rungtynių analizė bei stengiamasi kiek įmanoma labiau skaitytoją įtraukti į lemtingus varžybų momentus, padėti pajusti tvyrojusią įtampą.
O 1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“.
Taip pat laikraštyje pačiam jaunimui siūloma susirūpinti savo sportiniu ugdymu, nes vien fizinio darbo neužtenka: „Juk sportas jaunimą grūdina, stiprina jo sveikatą ir pašalina daug visokių neigiamų įpročių. O tauta reikalinga užgrūdinto ir sveiko jaunimo“.
Tai iš tiesų pranašiškas straipsnis, nes 2010 metais atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 53 proc. visų Lietuvos gyventojų krepšinį įvardina kaip mėgstamiausią sportą. Lietuvos sportininkai sugebėjo iškovoti prizines vietas Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose, net Olimpinėse žaidynėse.
Įdomūs faktai
Ar žinojote, kad:
1. 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS ir Kauno rinktinė, laimėjo LFLS krepšininkai rezultatu 8:6.
2. Tarpukario Lietuvoje nebuvo profesionalių krepšinio teisėjų, tad teisėjauti tekdavo tiesiog tiems, kurie geriausiai išmanė šį žaidimą.
3. Iki 1934 metų nebuvo tarptautinių krepšinio taisyklių. Kiekvieno regiono krepšinio komandos žaisdavo pagal skirtingas taisykles.
LT 100 – tai bendras 15min ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, skirtas Lietuvos šimtmečiui. Dėstytojo Norberto Černiausko kuruojami istorijos studentai šiame projekte rengia publikacijas apie aktualiausias ir šioms dienoms artimas nepriklausomos Lietuvos problemas 1918–1940 m.
