Istorinio vizito 20-mečio išvakarėse savo prisiminimais apie jį su 15min.lt skaitytojais pasidalijo ir kardinolas A.J.Bačkis, ir apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi dirbęs dabartinis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kurio teigimu, tai buvęs įtemptas laikas – tokio aukšto rango svečių Lietuva dar nebuvo turėjusi.
Popiežius domėjosi Lietuva
„Šventasis Tėvas, palaimintasis Jonas Paulius II, kurį teisėtai vadino Tautų apaštalu, seniai troško aplankyti Lietuvą. Savo širdyje, mintyse ir maldoje jis dažnai ją lankė, ypač užjausdamas persekiojamus dėl tikėjimo Bažnyčios brolius ir seseris, gyvenančius Lietuvoje. Popiežius gerai pažino, iš esmės perprato komunistinio režimo priespaudą, kurią jam pačiam teko patirti savo tėvynėje Lenkijoje.
Asmeniniuose pokalbiuose Vatikane ne kartą man yra sakęs, kad Lietuvoje padėtis nepalyginamai sunkesnė, nei Lenkijoje. Tai rodo, kaip jis domėjosi mūsų šalimi ir gerai pažino situaciją joje. Jis dar tuomet, kai laisvės daigų nebuvo matyti, tvirtai tikėjo, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę“, – pasakojo A.J.Bačkis.
Vilniaus arkivyskupas emeritas prisiminė, kaip 1984 metais švenčiant šv.Kazimiero 500-ąsias mirties metines, Jonas Paulius II sukvietė visus Europos vyskupų konferencijų pirmininkus drauge aukoti šv. Mišių Šv. Petro bazilikoje, norėdamas tuo viešai priminti, kad Lietuva yra neatskiriama Europos dalis.
„Šv. Kazimiero jubiliejaus pabaigtuvių proga, 1984 metų rugpjūčio 26 d., sekmadienį, jis pirmą kartą aukojo šv. Mišias, kurias transliavo Vatikano radijas, lietuvių kalba. O „Viešpaties angelo“ maldos metu visam pasauliui priminė, kad lietuviai švenčia savo Globėjo šventę, ir viešai apgailestavo, jog nei jam, nei jo atstovui nebuvo leista jos paminėti Lietuvoje. Tuomet jis kalbėjo: Tikiuosi, kad atsiras galimybė atlikti mano tarnystės užduotį ir aplankyti mūsų tikėjimo brolius, kurie šiandien toli (ne taip jau ir toli, tik 2 val. skrydžio), – pajuokavo Šv. Tėvas, – tačiau mums esančius labai artimus“, – devintojo dešimtmečio pirmąją pusę prisiminė A.J.Bačkis.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, atsirado galimybių šį troškimą įgyvendinti. „Kai palaimintasis Jonas Paulius II 1991 m. mane paskyrė Vilniaus arkivyskupu, privačiame pokalbyje aiškiai išreiškė norą aplankyti Lietuvą ir paragino mane paruošti jam kelią. Taigi, prieš du dešimtmečius įvykusi apaštalinė Jono Pauliaus II kelionė į Lietuvą buvo jo troškimo išsipildymas“, – sakė kardinolas.
Aplankyti norėjo Aušros vartus, Kryžių kalną
Pasiruošimas ir pati kelionė vyko pagal įprastą Šv. Sosto tvarką. Visų pirma, reikėjo oficialaus Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos valdžios kvietimo. 1992 m. pabaigoje Šv. Sostas patvirtino, kad Popiežius aplankys Lietuvą, o drauge ir kaimyninių Latvijos bei Estijos valstybių tikinčiuosius.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./Kardinolas V.Sladkevičius ir A.J.Bačkis |
Pasiruošimo programa buvo derinama su Lietuvos vyskupų konferencija ir Vatikanu. Į pasirengimo darbą įsitraukė pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo nuncijus Lietuvoje arkiv. Justo Mullor Garcia. Pasirengimo Popiežiaus vizitui komiteto pirmininku tapo A.J.Bačkis. Kaip prisimena dabar, tai buvusi didelė atsakomybė. Drauge su vyskupais derintos lankymosi vietos: atsižvelgta į popiežiaus pageidavimus susikaupti prie mūsų tautos globėjo šv. Kazimiero karsto, pasimelsti prie Aušros vartų Gailestingumo Motinos, nukeliauti į Marijos šventovę Šiluvoje, susimąstyti Kryžių kalne.
Anot A.J.Bačkio, susitikimų temas labiausiai lėmė prisiminimas apie neseniai atšvęstą Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, jos parinktos spontaniškai:
Šv. Mišios Vilniuje, Vingio parke: Krikštas. Krikšto pažadų atnaujinimas.
Šv. Mišios Kaune, Santakoje: Liudykime savo Krikštą.
Šv. Mišios Kryžių kalne: Lietuva – Kryžių šalis (Prisimenami kankiniai ir tremtiniai).
Žodžio liturgija Šiluvoje – Krikščioniška šeima.
O visos kelionės šūkis: „Vienybėje su Šv. Tėvu liudykime Kristų“.
Mokėsi lietuvių kalbos
„Labai gerai prisimenu skambutį iš Vatikano, kuriuo buvome paraginti kuo greičiau nurodyti temas ir šv. Mišių tekstus, nes Šv. Tėvas norėjo pats paruošti pamokslus ir juos pasakyti lietuvių kalba. Šv. Kazimiero kolegijos dvasios tėvas prelatas Stasys Žilys buvo parinktas Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytoju“, – prisiminė A.J.Bačkis.
Kardinolo teigimu, kelionės pasirengimo darbai vyko gana sklandžiai. Šia proga Vilniaus arkivyskupijai pagaliau buvo grąžinti Vyskupų namai. „Tokio aukšto svečio negalėjome priimti mažame šv. Mikalojaus klebonijos name, kuriame man teko atvykus į Vilnių pirmuosius metus gyventi. Nebuvo lengva įtikinti valdžios vyrus, kad Šv. Tėvas atvyksta kaip Katalikų bažnyčios vyriausias Ganytojas, kuriam pirmiausia rūpi aplankyti savo kaimenę, o susitikimai su valdžios atstovais tėra daugiau pagarbos ir diplomatinio protokolo reikalas. Kelionės metu tai labai išryškėjo. Kone visas popiežiaus laikas ir rūpestis buvo skirtas vietinei Bažnyčiai, drauge parodytas ekumeninis dėmesys broliškoms krikščionių Bažnyčioms ir pagarbos ženklas valdžiai“, – pasakojo Vilniaus arkivyskupas emeritas.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./Akimirka iš popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Kryžių kalne |
Sunkiausia buvo išspręsti transporto klausimus. Anot A.J.Bačkio, malūnsparnį teko skolintis iš Lenkijos, iš kaimynų lenkų teko mokytis ir kaip saugoti tokį svečią, kaip palaikyti tvarką. „Man rodos, kad kai kur buvo persistengta siekiant užtikrinti popiežiaus saugumą. Žmonės negalėjo prieiti prie Šv. Tėvo arčiau ar net patekti į renginius, pavyzdžiui, į Kryžių kalną dėl perdėtos apsaugos“, – sakė kardinolas.
Ypatingai susijaudino Kryžių kalne
Pasak A.J.Bačkio, Šv. Tėvas giliai išgyveno šią piligriminę kelionę, ypač susijaudinęs buvo Aušros vartuose, nes buvo didelis Švenčiausios Dievo Motinos Marijos mylėtojas. „Aušros vartų šventovė jam buvo labai brangi. Palikdamas Aušros vartus su jauduliu man pasakė, kad nuo pat jaunystės norėjo čia apsilankyti. Ypatingai jį sujaudino ir Kryžių kalnas. Po šv. Mišių, jis spontaniškai pasakė: Dėkoju jums, lietuviai, už šitą Kryžių kalną, už tą didelį liudijimą, duotą Dievui ir žmonėms. Liudijimą duotą per Nukryžiuotojo ir Prisikėlusio Kristaus paslaptį. Liudijimą duotą savo istorijai ir visos Europos bei pasaulio tautoms“, – prieš du dešimtmečius pasakytus popiežiaus žodžius prisiminė A.J.Bačkis.
Kryžių kalną popiežius Jonas Paulius II minėjo ir vėliau – 1994 m. Didįjį Penktadienį, Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje metu, jis spontaniškai priminė pasauliui Lietuvos Kryžių kalną, grįždamas prie savo apsilankymo metu turėtos patirties. Anot kardinolo, popiežiaus jautrią sielą palietė Kryžių kalno slėpinys, ir jis tą išgyvenimą paliudijo visam pasauliui.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežius Jonas Paulius II |
„Žvelgiant stebėtojo akimis, lyginant su popiežiaus kelionėmis į kitus kraštus, gal lietuviai ir santūriai priėmė Šv. Tėvą. Tačiau jis suprato, priėmė tą santūrumą ir tylią pagarbą nujausdamas, kaip sunku žmonėms atverti širdis, kai tiek metų reikėjo slėpti giliausius savo jausmus ir įsitikinimus. Jonui Pauliui II buvo brangus prisilietimas prie tiek daug savo istorijoje iškentėjusios tautos. Jam tai buvo malonės laikas. Ne vieną kartą vėliau su juo susitikus Vatikane, jis vis grįždavo prie Aušros vartų, prisimindavo Gailestingumo Motiną Mariją, Kryžių kalną. Jis rodė tėvišką dėmesį ir rūpestį Lietuvos reikalams. Ilgą laiką lietuvius audiencijos metu pasveikindavo lietuvišku Garbė Jėzui Kristui“, – šiltais prisiminimais dalijosi A.J.Bačkis.
G.Grušas žavėjosi Lietuvos policija
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas giliai įsirėžė ir į Vilniaus arkivyskupo G.Grušo atmintį. 1992 m. Vilniuje įšventintas diakonu G.Grušas buvo paskirtas Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi. Visą laiką vizito metu buvęs šalia popiežiaus dabartinis Vilniaus arkivyskupas taip pat minėjo popiežiaus norą aplankyti Lietuvą.
„Išlipęs iš lėktuvo jis padarė tą, ką daug kur darydavo – pabučiavo Lietuvos žemę. Žmonių lūkesčiai buvo didžiuliai. Reikia prisiminti tą laikotarpį, tai buvo iššūkis ir Bažnyčiai, ir Valstybei, nes tokios svarbos svečio niekada nebuvome turėję. Ir saugumo klausimai tuo metu buvo labai svarbūs. Po oro uosto pirma vieta, kur popiežius važiavo, buvo Vilniaus arkikatedra. Kai Jonas Paulius II prie katedros pirmą kartą išlipo iš savo papamobilio ir nuėjo pasisveikinti su žmonėmis, tai buvo kiek netikėta apsaugai, kuri buvo įpratusi laikyti saugomus asmenis pakankamai saugiu atstumu nuo minios. O čia ir pati minia pradėjo veržtis į priekį, norėdama prisiliesti prie popiežiaus. Tai buvo momentas, pareikalavęs pastangų, nes apsauga turėjo ir saugiai sulaikyti žmones, ir leisti jiems prieiti prie popiežiaus“, – į prisiminimus leidosi G.Grušas.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje skirtas paminklinis akmuo |
Vilniaus arkivyskupas sakė, kad jam pavyko pasisveikinti su popiežiumi, tačiau ilgiau pasikalbėti turėję progų arkivyskupas A.J.Bačkis ir kardinolas Vincentas Sladkevičius. G.Grušo rūpestis buvo numatyti, kad viskas sklandžiai vyktų.
„Turėjau kiekvieną žingsnį iš anksto žinoti, nors ne visada ir mums buvo žinomi tie žingsniai. Buvome Kaune ir po pietų buvo numatyta, kad iš kurijos iki Kauno Katedros popiežius nuvažiuos papamobiliu. Tam viskas buvo suruošta, bet popiežiui pasirodė, kad labai graži diena ir jis nori pasivaikščioti. Jis pėsčiomis nuėjo, o mūsų apsaugos vyrai operatyviai persitvarkė ir suorganizavo jam palydą“, – su šypsena apie 20 metų senumo įvykius kalbėjo G.Grušas.
Vilniaus arkivyskupas teigė tuomet žavėjęsis Lietuvos policijos pareigūnais. Taip pat šis vizitas tapo svarbiu momentu stiprinant Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimą, kurio iki popiežiaus Jono Pauliaus II vizito praktiškai dar nebuvo.
