Istorijoje yra išlikę daug įdomių faktų apie karuose dalyvavusių žmonių likimus ir atsitiktinumus, kurie, rodos, yra neįtikėtini. Būtent toks buvo L.Tornio gyvenimas.
Būdamas devyniolikos jis prisijungė prie Suomijos kariuomenės ir kovojo prieš sovietus. L.Tornis buvo vienas iš 1939-1940 metų Žiemos karo dalyvių – tuomet Sovietų Sąjungos pajėgos veržėsi į Suomijos teritoriją. Jis buvo uolus kariškis – greitai užsitarnavo kitų karių pagarbą ir buvo paskirtas kapitonu, vadovavo ginkluotųjų pajėgų būriui, kuris į kovas leisdavosi pasitelkęs slides.
1942 metais L.Tornis užčiuožė ant minos ir buvo sunkiai sužeistas, tačiau tai jo nesustabdė. Jis grįžo į frontą ir už drąsą buvo apdovanotas Mannerheimo kryžiumi – itin gerbiamu apdovanojimu.
1944 metais po taikos sutarties su Sovietų Sąjunga Suomija demobilizavo dalį savo kariuomenės. Tarp šių karių pateko ir L.Tornis, kuris liko be darbo. Tačiau jau 1945 metų pradžioje jis prisijungė prie pasipriešinimo judėjimo ir išvyko į Vokietiją, kur su bendraminčiais tobulino įgūdžius tam atvejui, jei Sovietų Sąjunga užimtų Suomiją. Tokiu atveju L.Tornis ketino organizuoti sukilimą prieš sovietus tėvynėje.
Visgi Vokietijoje jis išbuvo ilgiau. Neradęs galimybių grįžti į tėvynę, L.Tornis prisijungė prie Vokietijos karių, kurie kovėsi prieš sovietus. Karas ilgai netruko – Vokietijai kritus paskutiniame mūšyje L.Tornis buvo suimtas britų karių, nes kovojo nacių SS dalinyje. Jis sugebėjo pabėgti iš belaisvių stovyklos Vokietijoje ir grįžo į Suomiją. Tačiau vos grįžus L.Tornį suėmė suomiai ir nuteisė šešerių metų kalėjimo bausme už išdavystę, kad buvo prisijungęs prie Vokietijos karių.
L.Tornio nesustabdė ir kalėjimas – jis iš jo pabėgo, tačiau buvo sučiuptas ir vėl įkalintas. Galiausiai 1948 metais Suomijos prezidentas Juho Paasikivis jam suteikė malonę ir paleido į laisvę.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietai troško, kad L.Tornis patektų į jų rankas. Jie privertė Suomiją jį apkaltinti karo nusikaltimais, nes jis tarnavo nacių gretose. Tačiau L.Tornis turėjo kitų planų – nujausdamas, kad gali būti suimtas, jis emigravo į Švediją ir apsigyveno kartu su kitais karo pabėgėliais. Vėliau jis patraukė į JAV, kur 1950 buvo priimtas įstatymas, leidžiantis užsieniečiams prisijungti prie JAV kariuomenės gretų, o ištarnavus bent bent penkerius metus buvo žadama JAV pilietybė.
Skaičiuojama, kad iki 1959 metų, kuomet nustojo galioti šis įstatymas, prie JAV karinių dalinių prisijungė daugiau nei 200 žmonių iš Rytų Europos. Vienu iš jų buvo ir L.Tornis, kuris atvykęs į JAV pasikeitė vardą ir tapo Larry Thorne'u.
Jis greitai užsitarnavo pagarbą JAV specialiosiose pajėgose, dar vadinamose „žaliosioms beretėmis“. Jo karo laikų patirtis leido jam tapti Fort Braggo karinės bazės instruktoriumi, kuris jaunuosius karius mokė išgyvenimo ir partizaninio karo paslapčių.
1944 metais po taikos sutarties su Sovietų Sąjunga Suomija demobilizavo dalį savo kariuomenės. Tarp šių karių pateko ir L.Tornis, kuris liko be darbo.
L.Tornis savo įgūdžiais pagarsėjo 1962 metais, kuomet dar būdamas kapitonu su savo būriu įvykdė sudėtingą misiją. Jis grąžino JAV kariuomenei įslaptintą informaciją, kuri buvo likusi prie Sovietų Sąjungos sienos sudužusiame JAV karinių oro pajėgų lėktuve. Ankstesnės trys tokios pat misijos buvo nesėkmingos, tačiau L.Tornis sėkmingą ją įvykdė: pargabeno dokumentus ir žuvusios lėktuvo įgulos kūnus.
Vėliau jis buvo išsiųstas į Vietnamo karo frontą. L.Tornis čia buvo sunkiai sužeistas, už didvyriškumą apdovanotas medaliu. Dėl patirtų sužeidimų jis galėjo palikti karo zoną, tačiau L.Tornis apie tai nesvarstė ir pasiprašė būti perkeliamas į specialiųjų pajėgų bazę.
1965 metų spalio 18 dieną misijos metu sudužo JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuriame buvo ir L.Tornis. JAV karinė vadovybė nujautė, kad L.Tornis žuvo, tad paskelbė apie jo žūtį ir jau po mirties suteikė jam majoro karinį laipsnį.
Visgi nelaimės vietos nebuvo galima pasiekti iki pat Vietnamo karo pabaigos, tad JAV specialiųjų pajėgų kariai nenorėjo patikėti, kad L.Tornis neišgyveno. Jie tikėjo, kad jis slapstosi kur nors džiunglėse – L.Tornis buvo tokia karo legenda, kad buvo sunku suvokti jo netektį.
Po Vietnamo karo pabaigos buvo rasta sraigtasparnio sudužimo vieta ir įgulos kūnai, tačiau L.Tornio palaikai nebuvo aptikti. Tik 1999 metais ekspedicijos metu avarijos vietoje buvo rastas L.Tornio kūnas, kuris buvo atpažintas atlikus DNR tyrimus.
L.Tornio vardas vėl iškilo 1990 metais, kuomet apie jį pradėtos rašyti knygos. Tuomet pagarbą jam atidavė ir Suomija – L.Tornis buvo paminėtas 52-oje vietoje tarp žymiausių visų laikų suomių, o karinis žurnalas „Suomen Sotilas“ 2006 metais jį paskelbė drąsiausiu Mannerheimo apdovanojimą turinčiu žmogumi.
Dar prieš žūtį L.Tornis buvo tikras JAV specialiųjų pajėgų herojus. Kolorade yra specialus jam skirtas memorialas, jo vardu pažymėtas karinis apdovanojimas, kuris kasmet skiriamas JAV kariuomenės gretose tarnaujantiems kariams.
Švedijos sunkiojo metalo grupė „Sabaton“ 2014 metų albume „Heroes“ yra įtraukusi L.Torniui pagerbti skirtą dainą, kurią pavadino „Soldier of 3 Armies“. Taip buvo išreikšta pagarba kariui, kuris per savo gyvenimą sugebėjo kovoti trijų skirtingų valstybių kariuomenių pajėgose.
