Pirmas svarbus įvykis tuo metu buvo augustinų vienuolio Meinhardo atvykimas į rytines baltų žemes. Meinhardas pradėjo skelbti katalikybę Livonijoje. 1202 metais, kai į Livoniją atvyko kryžiuočiai, buvo įkurtas kalavijuočių ordinas. 1203-aisiais, karaliui Kaupo pasiekus susitarimą su popiežiumi Inocentu III, Livonijoje ėmė vadovauti Katalikų bažnyčia. Tuo laiku Latvijoje pradėjo plisti katalikybė; šis procesas tęsiasi iki šių dienų, o kulminacija bus popiežiaus Pranciškaus vizitas Rygoje 2018 metų rugsėjo 24 dieną.
Romos katalikų bažnyčios istorija Latvijos teritorijoje:
1048 metais Danijos karalius Svendas Estridsenas pastato bažnyčią užsienio pirkliams.
XII a. viduryje Šventoji Romos imperija (Sacrum Imperium Romanum) pasiekia vakarines Baltijos jūros pakrantes. Romos pirkliai yra suinteresuoti plėtoti prekybą rytuose.
1184 metais vienuolis Meinhardas pastato bažnyčią šalia Ikškilės, lyvių gyvenvietės. Bažnyčia yra skirta keliaujantiems pirkliams ir vietiniams krikštytiems lyviams.
1186 metais netrukus po lietuvių surengto Ikškilės užpuolimo Brėmeno arkivyskupas Hartvigas II paskiria Meinhardą Livonijos vyskupu, kurio rezidencija tampa Ikškilė. Popiežius Klemensas III įšventina Meinhardą į vyskupus.
Apie 1191 metus Livonijos lyderis Kaupo tampa vienu pirmųjų pakrikštytų lyvių. Tai laikoma svarbiu Meinhardo pasiekimu.
1196 metais Meinhardas miršta.
1201 metais trečiasis Rygos vyskupas Albertas fon Bukshevdenas oficialiai įkuria Rygos miestą. Albertas tuoj pat perkelia savo rezidenciją iš Ikškilės į Rygą ir tikisi paversti Rygą Livonijos religiniu centru.
1215 metais po Alberto I pareiškimo popiežius Inocentas III paskelbia Livoniją Marijos žeme (lot. Terra Mariana) – žeme, skirta Dievo Motinai.
1236 metais per Saulės mūšį sunaikinamas kalavijuočių ordinas. Inocentas III ignoruoja Alberto prašymą paskelbti kryžiaus žygį į Livoniją. Jis tik paskelbia piligrimystę į Livoniją.
1524 metų kovo 10 dieną įvyksta pirmasis barbariškas įsilaužimas į pranciškonų bažnyčią ir Šv. Kotrynos vienuolyną. Kovo 11-ąją sunaikinama Šv. Petro bažnyčia, o kovo 16 dieną tas pats nutinka Šv. Jokūbo bažnyčiai. Sulaužomi kryžiai, išardomi altoriai, sudeginamos ikonos. Pranciškonų vienuoliai žiauriai sumušami ir išvejami iš Rygos.
1533 metais vokiečių reformatorius Johanesas Brysmanas kartu su kanauninku Andrejumi Knopkinu sukuria „Trumpąją tarnystės tvarką“, kuri yra patvirtinama Rygoje, Taline ir Terbatoje.
1561 metais pasiekiamas susitarimas tarp Livonijos ordinų ir Lenkijos karaliaus Žygimanto. Žygimantas pažada religijos laisvę Livonijos miestams. Dėl to išformuojamas Livonijos ordinas, o jo paskutinis magistras atsiverčia į liuteronybę.
1585 metais mokytojas, pamokslininkas, rašytojas ir misionierius Peteris Kanizijus išleidžia „Katalikų katekizmą“ – pirmąją spausdintą knygą latvių kalba.
1613 metais Latvijos Vidžemėje lieka vos penki liuteronų pastoriai.
1617 metais katalikams Kurše suteikiama religijos laisvė.
Rusijos imperijos laikotarpiu Katalikų bažnyčios būklė kiekviename regione yra skirtinga. Liuteronų teritorijose – Vidžemėje ir Kurše – katalikybė kaip tradicija išlieka dar 200 metų po liuteronybės išplitimo. Kai kuriose Kuršo ir Latgalos dalyse katalikybė vystosi kaip oficiali religija.
1798 metais įkuriamos šešios katalikų vyskupijos. Vidžemės ir Latgalos katalikams vadovauja Mogiliavo arkivyskupas Stanislovas Sestšencevičius, o Kuršo katalikai paklūsta Vilniaus vyskupui.
1831 metais uždaromos visos Katalikų bažnyčios mokyklos Latgaloje.
1833 metais išleidžiamas vyriausybės įsakymas, kuriame teigiama, kad pastoriai iš sakyklų gali skaityti tik iš anksto parašytus, cenzorių patvirtintus pamokslus.
Nikolajaus II (1894-1917) laikais Katalikų Bažnyčios statusas blogėja. Net ir po to, kai 1905-aisiais Nikolajus II paskelbia manifestą apie minties laisvę Rusijos imperijoje, persekiojimas nesumažėja.
1918 metais popiežius Benediktas XV atkuria Rygos vyskupiją. Tokiu būdu jis pripažįsta Latvijos nepriklausomybę.
Kai 1918-ųjų lapkričio 18 dieną įkuriama Latvijos Respublika, šalis atgauna savireguliacijos teises, įskaitant sprendimų dėl Bažnyčios priėmimą.
1919 metais laikinasis Latvijos vyriausybės pasiuntinys kanauninkas J. Rancanas vyksta į Vatikaną, kur formuoja nuomonę apie naujai įkurtą šalį.
1920 metais į Rygą atvyksta pirmasis apaštališkasis vizitatorius, būsimasis popiežius Pijus XI. Keliomis dienomis vėliau popiežius Benediktas XV paskiria Rygos vyskupą.
1923 metais Romos vyskupiją popiežius paaukština iki arkivyskupijos.
1937 metais suformuojama Liepojos vyskupija. Ji apima Kuršą ir Žiemgalą.
1940-ųjų okupacija smarkiai pakenkė Katalikų bažnyčios būklei ir šalies tikintiesiems. Ateistinė SSRS puldinėja Katalikų bažnyčią rengdama prieš religiją nukreiptas kampanijas.
1940-ųjų rugsėjo 23 dieną Sekretoriato sprendimu įkuriama ateistinė asociacija. Spalio 8-ąją Rygos metropolijos kurija okupacinei valdžiai paskelbia, kad Latvijoje nebeliko katalikų vienuolynų. Tačiau kai kurie vienuoliai ir toliau dirba neteisėtai.
Prasidėjus nacių okupacijai imamasi ideologinės kovos su religija.
1941 metais Adolfas Hitleris paskelbia, kad Baltijos šalyse ir Ukrainoje krikščionybė neturėtų būti atnaujinta.
1945 metais, kai Latvija yra okupuota Sovietų Sąjungos, Vatikano ir SSRS santykiai pablogėja. Keičiamasi viešais įžeidimais.
1947 metais pradeda dirbti Liepojos vyskupija.
Atsižvelgiant į Vatikano prašymą, visos religinės apeigos turėtų vykti latvių kalba. Tačiau praktiškai latvių kalba per apeigas pradedama naudoti tik nuo 1989 metų.
8-o dešimtmečio pabaigoje ir 9-o pradžioje Katalikų bažnyčia, vadovaujama popiežiaus Jono Pauliaus II, didina paramą Sovietų Sąjungos valdomos Rytų Europos katalikams.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo ėjimas į bažnyčią vėl tampa tikinčiųjų gyvenimo dalimi. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas 1993 metais suvaidina svarbų vaidmenį stiprinant katalikybę Latvijoje.
2006 metais Rygos senamiesčio gatvėse surengiamas pirmasis Ekumeninis Kryžiaus kelias.
2010 metais popiežius Benediktas XVI priima Rygos arkivyskupo Janio Pujato atsistatydinimą. Jo įpėdiniu tampa Zbignevas Stankevičius.
