Knygoje pasakojama apie veiklą, kurią vykdė prie Kultūros vertybių apsaugos departamento įsteigta ne pelno įmonė „Palikimas“ ir Atgimimo pradžioje suburta visuomeninė organizacija – draugija „Lakūnų kapai“. Aprašomi įvykiai apima atkurtos Lietuvos valstybės pirmąjį dešimtmetį, 1988–1997 metų laikotarpį.
Knygoje galima rasti medžiagos apie karybai ir kultūrai nusipelniusius asmenis: 1927 metais paskirtos Komisijos karių kapams tvarkyti narį majorą Petrą Jakštą, Dariaus–Girėno komiteto pirmininką lakūną Tomą Zauką, lietuvių eskadrilės skrydžio aplink Europą 1934 metais dalyvį aviacijos majorą Juozą Namiką. Remiantis liudininkų pasakojimais ir kitais šaltiniais, buvo rasti ir sutvarkyti jų kapai.
Knygoje pasakojama apie sukurtą karių kapų informacinę sistemą ir suregistruotus karių kapus viename pasirinktame Marijampolės rajone. Taikant tokią karių kapų apskaitą, galima organizuoti kapų tvarkymo darbus planingai pagal priimtus prioritetus.
Prisimenami lietuvių karių kapai kitose valstybėse, jų tvarkymas Latvijoje, Lenkijoje, kalbama apie organizuotas ekspedicijas į Baltarusiją, analizuojama parafuota sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvoje.
Knygoje į karių kapus žvelgiama kaip į Lietuvos karinio paveldo sudėtinę dalį, kurią saugoti įpareigoja įstatymai.
Knyga skiriama Lietuvos valstybės 100-osioms metinėms paminėti.
