Renginio metu buvo perskaitytos velionio mintys apie Lietuvos patriotų norą ir pastangas atkurti valstybę, apie valstybės vystymąsi bei jos ateities viziją, pranešė Kauno miesto savivaldybė.
„Susirinkome paminėti pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos 70-ąsias mirties metines. Šiuos metus galime įvardyti ne tik šeimos, bet ir prezidento A.Smetonos metais – šiemet sukanka 140 metų nuo prezidento gimimo, 95-eri – kai A.Smetona tapo prezidentu ir 70 metų nuo jo mirties. Todėl manau, kad šiais metais turime parvežti prezidento palaikus į Lietuvą ir palaidoti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Prezidentas dirbo laikinojoje sostinėje Kaune, todėl ir jo amžino poilsio vieta turėtų būti čia“, – kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Minėjime dalyvavo Seimo nariai, Kauno miesto tarybos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos, korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai, A.Smetonos gimnazijos mokiniai.
Apie prezidento nuopelnus, pasiaukojimą Lietuvai kalbėjęs Seimo narys Rytas Kupčinskas taip pat pritarė, kad Prezidento palaikai turi būti parvežti į Lietuvą.
Minėjimo pabaigoje prie Antano Vauros sukurto paminklo prezidentui A.Smetonai sužibo žvakelių liepsnos, buvo padėta gėlių. Susirinkusieji istorinėje prezidentūroje galėjo apžiūrėti parodą apie A.Smetonos visuomeninę, politinę veiklą bei šeimos gyvenimą.
1944 metais per gaisrą JAV tragiškai žuvęs A.Smetona buvo palaidotas Klivlando kapinėse. 1975 metais prezidento palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.
Kaune, Panemunėje, yra A.Smetonos vardu pavadinta alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti. Kaune taip pat veikia A.Smetonos gimnazija, o mieste esančios Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje 1996 metais pastatytas vienintelis paminklas jam šalyje.
A.Smetona Lietuvos prezidentu buvo dukart. Pirmuoju prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metais ir šias pareigas ėjo metus. 1926 metais po karinio perversmo jis vėl įsitvirtino valdžioje ir vadovavo šaliai iki sovietų okupacijos 1940 metais.
A.Smetona vertinamas dėl Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir tautiškumo stiprinimo tarpukariu, kuris lėmė, kad tauta po 50 metų trukusios sovietų okupacijos vėl atkūrė nepriklausomybę. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į nedemokratinį jo valdymą ir tai, kad pasitraukdamas į Vokietiją sovietams okupuojant Lietuvą A.Smetona nepaskelbė jokio pareiškimo tautai.
