Pasak Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos pranešimo, į liepos 4–6 dienomis vyksiančias Gyvosios archeologijos dienas atvyks Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai.
Pranešime taip pat teigiama, jog šiais metais pirmą kartą bus galima išvysti geležies amžiaus peilių gamybos įvairovę, viduramžių tapybos technologijas ir ikonų tapymo procesą.
Itin egzotiška šių metų naujove įvardinamas „Jeno genties kiemas“, kuriame svečiai iš Vengrijos pristatys X amžiaus vengrų gyvenseną.
Pajautos slėnyje vyks šaudymo iš lanko turnyras. Riterių kovose dalyvaus lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.
Bus išplėsta ir atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo programa, vyks legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų – parodomoji programa.
Tartarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje amatų puoselėtojai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Planuojama įrengti neolitinį būstą – pinti ir molio skiediniu tinkuoti pertvaras, taisyti gultus, židinyje gaminti maistą.
„Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai. Greta jų įsikurs bronzos amžiaus stovyklavietė, kurioje bronzos laikotarpio amatus bei kasdieninį gyvenimą pirmą kartą pristatys eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos“, – teigiama pranešime.
Antroji festivalio diena skiriama Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Vienoje iš palapinių, „lektoriume“, vyks teminis paskaitų ciklas.
Žadama, jog festivalio svečiai turės išskirtinę galimybę stebėti archeologinio darbo procesą ir pabendrauti su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, atliekančiais archeologinius tyrimus piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje.
Bilietas į tarptautinį eksperimentinės archeologijos festivalį kainuos 10 litų, tačiau vietos gyventojai ir vaikai 16 metų renginyje galės apsilankyti nemokamai.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 metais buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
