Vienas iš jų – vos keliolikos centimetrų gylyje rasta molinė urna su degintiniais kaulais – datuojamas paskutiniais amžiais prieš Kristų, kiti septyni griautiniai kapai, spėjama, yra IV mūsų eros amžiaus, pranešė Archeologijos muziejus.
Anot pranešimo, pirmųjų mūsų eros amžiaus kapų atradimai Rytų Lietuvoje yra reti. Šio laikotarpio kapinyno tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje padės atskleisti dar nežinomas laidosenos tradicijas.
Muziejaus teigimu, archeologus nustebino įkapių gausa: plačios rankogalinės apyrankės, antkaklės, antsmilkiniai, geležiniai kirviai, ietigaliai ir kiti.
Šie eksponatai papildys šiuo metu kuriamą naująją Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją, kurią planuojama atverti lankytojams 2010 metais.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus archeologai šią vasarą kasinėja legendomis apipintą Pajautos slėnį. Tyrimai atliekami kultūrinio rezervato apsaugos zonoje, kaimo sodybos pastatų vietose.
Kernavės archeologinė vietovė 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip išskirtinė vertybė, reprezentuojanti visas šiame baltiškame areale gyvavusias kultūras ir atskleidžianti proistorinių gyvenviečių raidą, trunkančią 11 tūkst. metų – nuo vėlyvojo paleolito laikų (IX tūkst. pr. Kr.) iki ankstyvųjų viduramžių (XIV a.).
