Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų), buvo įsteigtas konsulatas. Didelį vaidmenį Harbino ekonominiame ir kultūriniame gyvenime vaidino litvakai. Harbino lietuvių bendruomenė įdomi ir savo likimu: nėra duomenų apie po karo Kinijoje likusius Harbino lietuvius. Istorinės medžiagos paieškos ir viešinimas padeda išsaugoti šį neįprastą ir svarbų Lietuvos istorijos puslapį.
Kaip pastebėta seminare, Harbino lietuvių bendruomenę siejo kilmė, gimimo vieta, tačiau nebūtinai etninis pagrindas.
Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis.
Kita svarbi seminaro tema – Lietuvos žydų emigracija į Tolimuosius rytus ir Kiniją bei jų likimai. Didelę dalį verslo Harbine valdę litvakai buvo priversti emigruoti Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau jų paveldas ryškus iki šiol.
Lietuvos ambasada Kinijoje siekia praplėsti tarpukario Lietuvos tyrimų geografiją, rinkti, sisteminti ir viešinti sunkiai prieinamą istorinę medžiagą apie lietuvių bendruomenės Kinijoje ištakas, veiklą ir likimus.
Ambasados surengtame seminare Heilongdziango provincijos socialinių mokslų akademijoje su Kinijos istorikais diskutavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus universiteto, Harbino žydų kultūros asociacijos atstovai. Pranešimą skaitęs ambasados patarėjas Rytis Satkauskas pažymėjo organizuotos ir patriotiškos Harbino lietuvių bendruomenės paveldo išsaugojimo reikšmę. Pasak jo, naujai atrandama Harbino istorija verta išsamaus tyrimo, tačiau ir turimos informacijos nuotrupos teikia daug įdomių krypčių tolesnėms paieškoms.
Lietuvos delegacija Lietuvos bendruomenės paveldo paieškas tęs dar dvi dienas: birželio 29 d. numatomas susitikimas Harbino archyvuose ir darbas su tarpukario spauda Heilongdziango provincijos muziejuje, birželio 30 d. – Harbino žydų surinkto istorinio paveldo peržiūra.
